abstrahuokis

"the last entry" or "never say never"

2010-09-02T12:01:00.003Z

it was nice to be here.
but times change we grow and we cannot be no longer here.

Migle fell deep into philosophy and social political sciences.
Auste fell somewhere else, but you can follow her here, if you are interested.

Good luck !

life is life

besos.

our friends --1

2010-02-18T10:37:00.005Z

what are our friends doing ?

Romas is looking for money to make his dream come true - the ambitious young guy has a story that is going to banned in Lithuania. he believes that cinematography is the way to express ones' thoughts. so let us help him !

follow the link to his website for further information : http://www.pornomelodrama.com/

maži filmukai

2010-01-19T19:00:00.006Z

mano mieli draugai pridarė gražių dalykų.
štai ką Linas suanimavo savo tipografijos paskaitai:

duona avi from Linas Dabriska on Vimeo.

o štai šitai skirta kviesti į Video kursus, organizuojamus Meno avilio nuo vasario ketvirtos dienos. mūsų mažytė Mėta po truputį tampa žvaigžde. filmavom mes su Linu šį rudenį, montavo RasaJ. ateikit ateikit į kursus, kuriuos veda šaunūs lektoriai - Rasa ir Linas !

Videokursai from Meno avilys on Vimeo.

interviu su Kęstučiu Kasparavičiumi

2010-01-12T23:13:00.003Z

tik šiandien sužinojau, kad mano interviu su iliustratoriumi Kęstučiu Kasparavičium, kurį dariau pernai prancūzai pagaliau patalpino sur ligne :)
kas moka prancūziškai - galima skaityti čia
kam šiaip įdomu - galiu atsiųsti ir lietuviškai.

vėl Paryžius, vėl nauji dalykai

2010-01-08T20:11:00.006Z

.prisimenu blogą beveik tik kai grįžtu į Paryžių....

šiandien buvau NEREALIOJ parodoj apie Lanternes magiques cinematekoje. žiauriai gaila, kad labai trumpai teko pabūti, atėjau tik valandai likus iki uždarymo. visada taip - galvojau, trumpai apibėgsiu, o buvo tiek daug į ką žiūrėti !

žodžiu nuo XVII a. istorijos iki prispalvintų ir pripaišytų stikliukų, ir įvairiausių temų: istorinės, katalikiškos, abstrakčios, erotinės ir tt. žiauriai fainas principas, kad jau XVIII-XIX amžiuje galima buvo žiūrėti į primityvius judančius piešinukus, t.y. kiną, arba bent jau animacijos pirmtaką. kokių tik pvz žmogaus kūno detalių judinimo būdų neprisigalvodavo ! o 16 ar 35 mm juostas pasigamindavo patys iš kartono. net neįtikėtina kaip smulkiai smulkiai į vieną kadrą šitiek pripaišydavo. labai norėčiau pamėginti. dar įdomu, su kokiais dažais paišydavo (dažai buvo eksponuojami, bet daugiau paaiškinimų neradau).

žodžiu tie maži minimaliai besisukiojantys paveikslėliai jėga, bet dar faina, kad kaip tik ištaikiau, kai rodė "optinį teatrą" - (projekcijonistas matytas nors užmušk, tikrai esu gėrusi su juo alų pernai) - su gyvu įgarsinimu šiek tiek erotinį filmą, kur projekcionistas pats rankomis traukia kartoninę kino juostą ir sukinėja didžiulį veidrodį, nuo kurio vaizdas projektuojamas, ir dar gyvai įgarsina.

visko neišpasakosiu - nes visi tie kadriukai nerealiai kruopščiai ir sumaniai padaryti. bet man labai labai labai patiko Jose Antonio Sistiagos ir jo mokinio Normano McLareno ranka piešti filmai (beje buvo ir Brakhage pora juostų gabalėlių). negalėjau atsižiūrėti. kai kur sužymėta po kadriuką, kai kur ne, bet visur ištisai prispalvinta įvairių apstrakcijų, formų, o kokios spalvos ! nepaprasta. čia jutūbas. man tik kartais tokie filmai teikia daugiau įspūdžio, jei nejuda. arba čia tik prasta kokybė:

ir dar - o to nesitikėjau - pamačiau ir garsiojo Anthony McCall vieną darbą - "You and I, Horizon". atsimenu, pernai niekaip negalėjau suprasti, kas tokio ypatingo tam "Light describing a Cone" (nuo kurio, beje ir kilo eksperimentinių filmų distribucijos kompanijos Paryžiuje - LightCone pavadinimas), kai rašiau bakalaurinį. o šiandien, jau buvau turbūt paskutinė parodoj, dar galvoju, greit užsuksiu į tamsų kambariuką, net nepažiūrėjau, kas ten. o ten tas darbas. įspūdis nerealus - patenki į juodą dūmų kalbariuką, kuriam ant sienos pora baltų linijų, o visa ta juoda erdvė lyg perskrosta erdvinių plokščių. ne šito pasaulio,o kažkos 3d jausmas - tikrai įspūdinga !

Pipas

2009-12-07T18:32:00.002Z

Vakar su Rasa ėmėm interviu iš Pipo, kuris Vilniuje viešėjo kelias dienas. Tiksliau gal ji daugiau ėmė:) Bet šiaip Pipas priskaitė Vilniuje nerealiausių paskaitų, prirodė filmų visokių kartu su Jackie Raynal - žodžiu buvo visai neblogai, ir įkvėpimo, ir naudingų patarimų galima gauti - o tai gerai.
Artimu metu gabaliukus iš interviu patalpinsime čia - ten daug naudingų patarimų ne tik apie filmus, bet ir apie video, laboratorijas, filmavimo ir ryškinimo technikas.
Aš tuo pačiu prisimenu ir savo interviu - bendresnio pobūdžio - apie eksperimentinį kiną ir Joną Meką --> čia.
Kodėl prisiminiau - nes - neįtikėtina, kaip žmogus gali kaskart papasakoti tiek daug naujų dalykų! Aš rodos jau esu kalbėjus ir kalbėjus su Pipu apie tuos pačius dalykus, bet jis kaskart dar nauja ištraukia, dar vėl kažka kitaip papasakoja ir vėl įdomu. Jėga !
Prie to paties dar prisiminiau austrus Radian ir jų Transistor. Nežinau, kaip čia patalpinti muzikos, bet muzika labai gera:) čia gal galima biškį paklausyti..

Eksperimentinis kinas (vėl) ir kiti nesusipratimai

2009-10-17T09:33:00.004Z

po ilgos pertraukos.

jau kuris laikas vėl apsistojau mielam senajam Vilniuj. nors vis dar sutinku žmonių, kai dialogas būna maždaug toks:
- o! labas. tai jau grįžai
- mmm, na taip, maždaug prieš pusę metų
- aj, tai likai, o galvojau ten buvai tik trumpam grįžus.
toks jausmas, kad pati to nenorėdama, esu savaime sutapatinta su paryžium, emigracija, ardarkažkuo. na, bet tai juk ne esmė.
Esmė yra ta, kad ir Vilniuj yra kur pamatyti eksperimentinį kiną! 52 savaitės ir filmai tiesiai nuo juostos - super. tai užvakar ir nuėjau į vieną iš tokių seansų: legendinį Ken Jacobs, Tom Tom the Piper's Son, vienas pirmųjų found-footage filmų. Žodžiu, puikus filmas. Ir dar puikesnis kino seansas. O gal dar tiksliau, žmonės nelabai suprantą, ko tikėtis.. Kartu viską sudėjus išėjo gan linksmas Jacobso, projekcionisto žiūrovų performanas. Iš elementų:
- projekcionistas kažkur kas 10-20 min. tikrino, ar gerai suvestas fokusas;
- kol filmo pradžioj rodė originalią (neiškraipytą) Tom Tomo versiją, salėje žmonės tik šnibždėjosi, ar tikrai visas filmas begarsis..;
- Jacobsui pradėjus eksperimentuoti su zoomu, juostos triukšmais ir šiaip gliučint, išėjo kokie šėši septyni žmonės, visu balsu piktindamiesi;
- toliau sekė ir kitų žmonių pasipiktinimai balsu bei kitoks prunkštimas;
- salę paeiliui palikinėjo vis daugiau ir daugiau žmonių;
- pirmoji ritė baigėsi, projektuotojas keitė reelą, dar keli žiopliai nesusiprato ir apsidžiaugė teisėtai galį palikti salę;
- salę paliko net menininkė Laura G.;
- pasibaigus antrąjai ritei, salėj sėdėjo 3 žmonės.
Nežinau, man nuoširdžiai patiko filmas. Gal tie besikeičiantys juodai balti plotai nieko ir nenori perduoti, bet nevalingai jaučiu, kad jie make sense. Gal aš kažko nesuprantu.. ? Arba įtikinėdama kažką, kokie geri eksperimentiniai filmai atrodau lyg "snobė" ar pan. Velnias.

daug klausimų apie tai. ir dar daugiau neperskaitytų knygų.
bet štai interviu, kuris šiaip jau daug ką paaiškina.

Džiazas ir ruduo

2009-09-22T20:22:00.005Z

Linkas į interviu su muzikantu Glebu Vaščenko svetainėje ORE.lt
Malonaus skaitymo.

Ruduo artėja.

FUSION 09

2009-07-07T08:32:00.007Z

Linkas į straipsnį ORE.lt apie Fusion festivalį, vykusį birželio pabaigoje Vokietijoje.

Autorės Etsuj ir aš, Miglė.

ant kelių ...!

2009-07-07T08:11:00.003Z

Va jau ir baigėsi beveik mano metai Vokietijoje. Sunku būtų apibendrinti.

Savo leidybinės karjeros prasme nenuveikiau nieko ypatingo, gal net nieko. Sutikau tačiau puikių žmonių, pramokau vokiečių ir rusų kalbas...bet visus pliusus ir minusus reikia susidėlioti pačiai galvoje iš pradžių.

Skamba Steve Reiche Piano Phase ir vožia per galvą.

Norėčiau numesti linką į labai įdomią knygą apie semiotiką - Semiotic: the basics, parašytą Daniel Chandler (ją galima skaityti online). Šis įvadas parašytas anglų k. ir norėčiau pabrėžti, jog labai suprantamai, argumentuotai ir įdomiai. Net kalbėdamas apie metaforas ar kitus tropus autorius sugeba pateikti visą puokštę skirtingų mąstytojų minčių, idėjų, apibūdinimų metaforoms, jų susiejimų su mūsų mąstymų, kasdieniu vartojimu, mūsų realybės "statymu" ir t.t. Gana aiškiai apibūdinamos pagrindinės su semiotika susijusios Cl.Levi-Strauss, J.Derrida, J.Baudrillard, U.Eco, A.J.Greimo (pastarųjų dviejų vardai man vis dar kelia nerimą...didelės naudos iš Greimo kvadrato dar neperpratau, o Eco, kai bando moksliškai rašyt, su jokiom grožinėm knygom man nesiasocijuoja...) ir, žinoma, pradinininkų F.de Saussure bei Ch.S.Peirce idėjos.

Perjungiau Reichą, 12 minučių kalė pianinu, kaip užprogramuotas, biškį perdaug jau. Dabar kambaryje skamba Koby Israelite, laabai gražu.

Linkėjimai iš vėl truputį vėjuoto Leipzigo.

M

projections and noise

2009-05-24T09:42:00.003Z

if you need a 16mm projectionist - please, let me know! i'll come and load the films, change the lamp, roll the reels and make sure the image is in right quality and position. all this is because i'm one of the members of the team which is in charge of one projector in Pompidou (recent exhibition). now, i'm really approaching to one of my dreams/wishes - to have a small private cinema in Vilnius, or at least have my own film projector and show films to friends..

yesterday i went to another one noise musi concert. it was WOW! it took place in Sèvres (a beautiful green district outside of Paris, but really close) a place, called "manufacture". it's kind of lofts of artists and an open space between with old sofas, gliders, lounges etc. to chill around. amazing. and punks, and many different types of underground people gathered to listen Tommi Keränen, one of Avanto (experimental music and film festival) organiser from Finland and Talibam!, a noise band from New York. it's been a while i didn't hear a band improvising noise and changing rythms for about 50 min non-stop! felt like from those Grateful Death or King Crimson 3-4 hours sessions, when everyone forgets the matter of time, takes speed and travels in and around. it was good!

b-day

2009-05-21T19:16:00.002Z

my birthday's today.
22. the last year when the brain is able to memorise really well. after 22 you'll start forgeting things. so there's a great job to be done this year!
i made myself happy today. went to Calder and Kandinsky exhibition in Beaubourg, bought four books and made a petit-four with curd. going to have a glass of wine or some bear, probably.
but still. lonely dreamy and stuff.

help!

2009-04-28T20:51:00.003Z

hey.
have you ever been nostalgic or so tired, that could only listen to music sit and move your head and one feet up and down slowly.
i suffer from laughter. but i am happy. i suffer from sleepless nights. but i am happy. i suffer without my best friend. but i am happy.
music. thesis. lettrism. publishing? ulysses. music music music. rythm and colours. true stuff.
oh, my friends, my true friends
so should i came back before leaving? do you know the answer ? do you?

oh this city is poetic. this city is poetic.

love me do! transistor and the devil never sleeps, and then it takes a lot to laugh, and all the long the watch tower you have a ticket to ride, my wicked child.

thieves

2009-04-09T21:08:00.004Z

i've just realised very very shocking things.
i have to check some of them. but feel kinda excited!!!! aaaa

what is the cinematographic connection between Maya Deren and David Lynch? bad connection, i mean. or Martin Arnold and some stupid mobile advertisements? or American Beauty and its famous plastic bag and Jem Cohen and experimental theoreticians?

for the moment, i'll just say, that my favourite experimental cinema has always been influentual to musicians:

Robert Breer, experimental animation filmmaker from the States, created a clip (i wouldn't call it "video" for a song:) to New Order. by the way, New Order was one of experimental cinema supporters. one of my favourite experimentals.

and another one. the aesthetics and technique of post-dada style and particularly Stan Vanderbeek (mentioned before in this blog) works were "taken" or "borrowed" from his political films in Franz Ferdinand video. in this way, we do not see the idea of critical point of view on the society present in Vanderbeek films. what is only left is "funny images" and "sense of deconstrution".

Franz Ferdinand - Take me out from WILD STYLE on Vimeo.

it's just my mind playing tricks on me

2009-04-08T22:55:00.005Z

every day i write another song to you
every day i sing it through until the end you'll always be my imaginary friend
every day i just wanna make it right
every day is like another fight i want to win you've always been my imaginary friend
and from the start
and from the very start i've needed you to see me through
and from the start
and from the very start i needed you through and through

every day i write another book to you
every day i add another chapter to the life we have you've always been my imaginary friend
and till we part
and till we part i'll be needing you to see me through
and till we part
and till we part i'll be needing you through and through

.simple, but oh.
don't understand.
cinema structurel. semiotics. colors. music. energy. happy.
ow.

my hated beloved city

2009-04-02T18:19:00.008Z

it is a wonderful spring in Paris.
the sun is shining all day long and my flatmate is happy with it. he cooks some spinach, because you have obviously be strong in this exhaustive season.
me too, i feel good. i have loads of time to spend in the fresh air, sitting by my computer, learning how to use experimental cinema tools. how interesting it is to make Jonas's Mekas's hand move up and down, up ir down..
it is a wonderful spring in Paris.
today, i took a long 15 minutes walk. i was coming back from my box, going straight home. suddenly i heard a bright spring bird chirping. in a trap of narrow streets. i still feel pain in my brain cells.
it is a wonderful spring in Paris.
it's so nice looking to the sky while riding a free bike. so nice. this city is so well equiped for riders. you can smell them from long distances. petrol gas benzine. gaseline motor spirit fuel. parisians exercise a lot. you don't know how remarkably they avoid cars in the parks. butte chaumont, jardin du luxembourg, cimetiere de Pere Lachese and quai Voltaire. all of them looks nice and sporty there. but i am not jalous. i feel good in my old panties.
it is a wonderful spring in Paris.
it's an art de vivre! happy people smiling at you and helping you in the streets. in those, touristic ones, mainly. and i am so happy to be proud that i am not from here.

reading poetry at night, not writing my paper, drinking wine and having no money, i am so happy about this spring.
66 days left.
evil?

nusivylimas. ir kartu paskata, turbūt

2009-03-30T20:28:00.005Z

lietuviškai:

na žinoma. kodėl visada jaučiuosi lyg žingsniu atgal? bereikėjo tik susidomėti mediologija, semiologija (ypač kino, suprantama) ir štai kokie dalykai vyksta Lietuvoj! --> http://www.vizualumas.lt/. Didelis + organizatoriams. Pagaliau ir ten kažkas ima judėti! A big work needs to be done, though.
Ir kodėl negaliu persiplėši? Būti ir Paryžiuj, ir Vilniuj, ir New Yorke??
Ar tik nebus tai, kad per daug skubu?

Publishing Days @ Vilnius, May 7-9th

2009-03-25T21:35:00.011Z

traditionally, Publishing Days "LeiDi" 4th edition takes place in Vilnius, on the 7-9th of may. it's a festival of a book, organised by active publishing students. this year subject - text turns to image! so there'll be pinhole making lessons, some oldschool lithuanian cinema and many other things. if you're ever in Vilnius, come!.. for further information consult our website, which is not active yet.. be patient:)
.and how am i concerned? this year, as usual, my drawings illustrate something. there was my postcard and website theme released the first year, then my painting appeared on invitations. and this time - it's a flyer to Childrens' Morning. on may the 9th, 15-16h. at Mokytojų kiemelis place. Welcome!

scattered black and whites

2009-03-21T22:11:00.003Z

i have too many ideas scattering around.

- i want to know EVERYTHING know (KNOW and NOW) about the experimental cinema; history, names, films, projects and relations
- i want to work something like that, to have organized amazing things, but to be already well-known and respected in this field!
- i want to have money to buy all these books and read it by touching (of course!)
- i want to create active Vilnius Film-makers Coop (just like all those New York, London, Hamburg, Austria, etc.) around experimental cinema lovers (and at least make non-lovers become interested!)
- i want to understand experimental films as quick as possible and find them out by semiotical ways
- i want tocome back to Lithuania and begin to materialize my plans
- i want to stay here, at Re:Voir and keep learning 100ds of new things every day
- i want to go to Gotteborg or Holland and study that semiotics finally!
- i want to concentrate on my final paper know!

i'm so in the middle of nowhere. i want to do everything, but as long as it is too much, i can't do anything! it's so confusing and embarrasing. i need to slow down. but how - if i'm not rushing?

Pour vous, le cinéma est un spectacle, pour moi, c'est presque une philosophie de l'univers.
Vladimir Maiakovski (1922)

vanderbeeking OR abstrahuokis goes english

2009-03-10T20:16:00.010Z

recently i've been reading quite a lot about intercultural (and international at a times) phenomenon. for instance, yesterday i discovered that there is a problem in a field of studies i want to go in. most of the texts are in german and not being translated even to english (i'm not mention lithuanian!). because of the english publishers, who are quids better in old historical and philosophical stuff. so yet i found a good idea of one dutch philosopher (Geert Lovink) to write directly in english. so that's what i'm going to do from now on and propose it to others writing in this blog - Migle, Igne (?).

and! i'm still vanderbeeking :) i've just created a menu, that Pip liked. so i'm happy. 'cause normally he's too conservative about my graphic choise. so if programmer and co-publishers agree that, my menu will appear each time you put dvd into your computer! that could be a good feeling. almost like when my catalogue appeared.

p.s. some technological problems appeared.. normaly it's an animated image. i should ask some help to Sigita (nothingserious). merde.

Stan Vanderbeek

2009-03-05T22:50:00.003Z

Fabien'as pasiulė pasikeist darbais. gal padaryčiau Menu Stan Vanderbeek (1927-1984) Visibles dvd? todėl ieškau įkvėpimo. kadangi animacija, plius dar eksperimentinė - įkvėpimo netrūksta. tik kad akys varva nuo kompo.

Politiniai laikmečio koliažai eksperimentuoti animacijos formomis. Freakiška, bet gražu.

Kaip Mėta žaidžia

2009-03-01T10:08:00.002Z

Mūsų mažytis aršus šunelis :) Ordinary day

3 animacijos. 3 gražios

2009-02-24T23:19:00.002Z

Yay! Jūratės Nerutina keliauja į Lucca animacinių filmų festivalį. Aš didelė šio filmo (ir jo komandos) fanė, iš tiesų labai labai džiaugiuosi:)

Prancūzo Jeremy Clapin (kurio kitas filmas irgi atrinktas į to paties festivalio competition) paradoksalus, bet gražia pabaiga filmukas. Iš tikrųjų tai čia labai buitiškas priminimas nesikūprinti:)

ir dar neištversiu.
tai, ką anądien parodė Ignė, ir ko neatsižiūriu po 100 kartų. 3d plius foto plius gera daina = ideali animacija. prašom

senieji rusai

2009-02-02T23:42:00.002Z

darysiu šią vasarą animacinį filmą. iškart pasižadu, kad po to, jei ką būtų gėda:) bet nebus.

nuostabi nuostabi rusiška animacija. visi draugiški, ir medvedia su zajociku :)

labanaktis

Šviesus rytojus

2009-02-02T11:30:00.004Z

Porai dienu išlėkiau į Berlyną. Labai gerai taip kartais pabėgt, pamatyt kažką naujo, vėl sugrįžt į senąjį mažąjį Leipzigą.

Berlynas, aišku, fetzt.

Teko fainumas apsinakvot pas vieną pažįstamą su daug geros muzikos, gitaros garsais, daugybę knygų, filmų, pokalbiais apie vokiečius Rusijoje ir atvirkščiai, apie Dzen ir AKA 47 (TH Company), apie Grazdanskaja Oborona, apie Rusijos politiką ir išprotėjusius dabartinius nacionalistus.

Negaliu vis atsiklausyt legendinės Leningrad :) Draugai tik galvas linguoja, pas mane dabar tik Nayekhovich ir Leningrad skamba.

Kreuzbergas, kuriame dar nebuvau buvus (o jei buvau, tai trumpai, ir nepamenu) - fainas ir nučiuožęs rajonas. Daug turkų, daug mažų parduotuvėlių, spalvų ir to Berlyno šalčio.

Penktadienį Kreuzberge, klube clubtransmediale, vyko geras vakarėlis "Bright tomorrow" iš '09 transmediale festivalio. Nemažai a la antbangos eksperimentinių-nepopuliarių dideliam rate, bet šiaip gražių ir nepernelyg pižoniškų grupių koncertas. Ką pamenu, kad patiko, tai Jon Hopkins, netnesitikėjau, kad atsistosiu ir išklausysiu, ką čiuvai valandą grojo. Bet kuomet pradėjau klausyt, taip ir nesustojau. Faini žaismingi bosai, psichodelinės vizualizacijos, daug fantazijų talpinanti muzika. Pažiūrėkit:

Bet neblogai, jei gerą bosų kolonėlę turėtumėt.

Micachu and the Shapes, su jaunąja maždaug genijus vokaliste Micachu skambėjo visai neblogai, su kažkokia modifikuota gitara, sintezatorium ir būgnais, bei madingai nusidainuojančiu balsu. Čia biški medžiagos, jei įdomu..

Fuck Buttons aš, ir turbūt netik aš, laukiau labiausiai. Jų muzika nepersudėtingiausia, bet labai graži. Tokia kaip ir meditacija, atsipūtimas, kartu ir stresas organizmui nuo didelio garso. Pabaigoje vaikinukai užbaigė a la trans bimbumbimbum garsais, kas mano kompanionui nelabai įstrigo ir patiko, bet man buvo visai neblogai.

Buvo praktiskai identiskai, kaip cia. Man atrodo, net apsirenge jie buvo taip pat. Grazus tie Fuck Buttons. Vaikinuko is kaires elgsena kazkuo primena Animal Collective pagr.vokalisto judesius...Sitam klipe to gal ir nepamatysit, bet apskritai jis taip sokineja po sceną kaip išprotėjęs, nu taip fainai, įdomiai, užvežančiai. Gal cia nauja mada...?

Su jaukiais nuotykiais ... grįžau į Leipzigą. Dabar reik nusipirkti bilietą į Fusioną, fusionfestival.de - kol kas po keturiasdešimt jevrejų, po to brangs. Varykit, draugai, susitikime ten.!

Sausio 31 diena - kupinas įykių šeštadienis.

2009-02-01T09:29:00.000Z

Rytas prasidėjo nuo to, kad labai sunkiai kėliausi. Kaip dažniausiai ir būna. Vakar buvom bare, pavadinimu Kasetė, kur grojo mano taip mylimus dabar Animal Collective ir dar daug kietos muzikos. Ir buvo suomių:) Dar prieš tai buvom vienam iš Pipo screaningų, kur toks filmuotojas (net ne filmų kūrėjas, o filmuotojas) rodė savo iškrypėlišką filmą su Michael Jackson ir kt. muzika..

Taigi šiandien daugumoje Paryžiaus daugiau-mažiau meno mokyklų - atvirų durų diena. Trys lietuviai kino operatoriai, dvi lietuvės, studijuojančios medias, ir vienas keistas suomis nuėjo į La Femis - vieną prestižiškiausių kino mokyklų. O aš tuo tarpu nuėjau į geriausia laikomą Paryžiaus meno mokyklą - Ecole Estienne. Irgi buvo atvirų durų diena. Taigi praleidus ten tris geras valandas pasijutau tikrai kaip po geros parodos už kokius na tarkim 9 eur. Mokykla rupšia animatorius, dizainerius, iliustratorius, etc., o žinant, kokie prancūzai stiprūs šioje srityje, galima įsivaizduoti, kas ten buvo... Mačiau didžiules mašinas, kuriomis dirba tipografai, daugybė daugybė idėjų! Reklamos, marškinėliai, instaliacijos, įvairios originalios temos iliustracijoms (pvz. Le gros Marcel emmène son chien chaque soir, tik kažkaip ten juokingiau suformuluota buvo, žinoma..). Po to visoki įdomūs makečiukai, nauji studentų išrasti šriftai, knygų viršeliai ir įrišimo būdai (net aukso spaudimo workshopas). Žodžiu. Visko visko daug. Padariau nemažai nuotraukų ir pakalbėjau su mokytojaisir dėstytojais, ir dar kartą pasigailėjau, kad neatsinešiau pinigų, o tai būčiau nusipirkus kokį studento darbą. Ir visgi. Kaip ir į minėtą La Femis, ten priima 6-8 žmones į vieną specialybę.

Na ir po to - gi juk persikrausčiau pagaliau!!! Į rue de Béarn. Kartu su mielu vokiečiu Arne. Ir štai pavyzdžiui dabar, kaip kokia šeima sėdime kambary (visgi neatskyrėm kambario durimis!), klausom Springsteeno vynilo ir dalinamės interneto kabeliu. Tik yra viena nedidelė bėda su kaimynais... Vos aš spėjau ateiti su visais daiktais, atėjo kaimynė iš apačios ir liepė nekelti naktį triukšmo - dar nebuvo nė 20 val. Na gerai, pavyko pasiteisinti, kad mes tik pora valandų čia ir dar nespėjome apsiprasti... Na bet tada, vos pakalbėjus kiek garsiai, o galbūt tik užlipus ant labiau girgždančios lentutės, atėjo kitas kaimynas. Šįsyk buvo įpykęs kaip nebuvau mačius. Iš pradžių iškoneveikė mus už nesupratingumą, tada, kai išsiaiškino mūsų tautybes, ėmė aiškint prancūzų viršenybę prieš vokiečius ir lietuvius... Buvo aiškiai girtas. Žodžiu šaukė apie 10-15 min. Tada Arne užtrenkė prieš jį duris. Šaunuolis!!! Atsidarėm vokiško alaus:) Štai ir še tau pirma diena butuky. Jokių įkurtuvių, jokių draugų ir tūsų?? hm.

Animal Collective - gig of my life :)

2009-01-24T11:30:00.004Z

Kadangi per visą savaitę vėl eilinį sykį taip ir neprisiruošiau parašyti normalaus viešai publikuojamo straipsnio apie Animal Collective koncertą Paryžiuje, Le Bataclan klube praeitą penktadienį..., tad sumesiu porą žodžių čia. Nes visgi toooks koncertas neturi būti pamirštas.

Šiandien net nusipirkau albumą Grass. CD ir DVD. Su dviem niekad negirdėtom needitintom dainom ir penkiais klipais. Eksperimentinis kinas, sakyčiau. Tai pagal profesiją kaip ir tinka :)

Jau visa savaitė kaip po koncerto, bet dar nebuvau įsijungus kitko, nei AC (nebent būdama su kitais asmenimis). Negaliu nieko kito klausyti, nebegaliu gyventi be tos muzikos.
Pats koncertas vyko klube, kuris ne taip kaip daugelis iki šiol matytų vietų (tp kur vyko krūti koncai) atrodė kiek alternatyvesnis. Tikrai mažiau bobo, mažiau atejaupasitūsint - dievinu grupę, kur gros, kas jie?. Jau vien tas, kad bent jau žurnalistai turėjo atskirą zoną (mano manymu prastesnę) antro aukšto ilgam balkone, rodo, kad tai koncertas šiek tiek kitoks nei įprasta Paryžiuje. Asmeniškai turėjau nesėkmės eiti į koncertą su neįdomiu prancūzu, bet tas irgi suteikė savotiško avantiūrizmo, nes nuėjau į tualetą ir.. dingau :) buvo daug smagiau susipažinti su anglais, kurie mokėjo lyricsus ir šokom kartu! Apibendrinant, iš publikos išties jautėsi pagarba AC atžvilgiu. Muzikantai pradėjo nuo pirmųjų dainų iš naujo albumo Merriweather Post Pavilion, kuris internete pasklido dar prieš naujus, o koncerto dieną dar net nebuvo oficialiai išleistas (sausio 16d.). In the Flowers. Also Frightened. Daily Routine. Ir jau aišku, kaip kas. EKSPERIMENTAS. Visiškas ekperimentas, psichodelika, freak freak freak. Linguojantis Panda Bear, kaip visada su dryžuotu megztuku ir Geologist su šachtininko žibintu. Vaikinukai apsupti prožektorių spindulių, per juos pereinančių ir apšviečiančių tik publiką. Aš, tarp šokančių žmonių, jaučiausi kaip ant scenos: lempų šviesos, pamišę žmonės, užsimerkę, trypiantys, apsvaigę ir keisti, iškraipyti electroniniai garsai, ritmai ritmai ir keistas dainuojantis balsas. Tie, kas iki tol dar nebuvo nelegaliai gavę AC albumo ir praklausę 300 kartų galėjo turėti sunkumų atpažįstant dainas. Po to vėl iškraipyti jau geriau žinomi Fireworks (wowww) ir Grass (tam ta tmmm). Ir aišku pati Summertime Clothes!!! Čia man pritrūksta žodžių, nes tai yra pati geriausia iki šiol mano girdėta daina. Po pačių ištikimiausiųjų bis'o (nes visgi atsirado anksčiau minėtų bobo prancūzų), grįžo ir pagaliau pagrojo My Girls ir Bee. AAAAAAha taip buvo labai labai gerai. "..my bed is a pool andmy walls are on fire..." Taip. Per visas 2 valandas koncerto nebuvo nė sekunės, kai būčiau ten, ant žemės, salėj.
Po to gal net nebūčiau pagailėjus tų 25 eur naujam LP su pamišusiu optinės apgaulės viršeliu, bet pamačiau paliktąjį prancūzą artėjant, todėl pabėgau vėl. Į Amsterdamą. Pakramtyti Bubblegum ir paragauti AK 47 su Audrium.

ahhhh :) My Girls

pats baisiausias įrašas

2009-01-23T17:11:00.003Z

šian pas mus tūsas, todėl atsiriboju nuo visų intelektualių/meninių kliedesių. ir kviečiu susimąstyti, jei kas dar nesusimąstė :) čia in memoriam visiem narkomanam. ir juokinga, ir baisu vienu metu. oj oj. jei kas galėtų man išverst tuos lyricsus..

XXL - Jeigu nori paskraidyt (10 deš.)

darbas - šiuolaikinis menas

2009-01-20T20:56:00.007Z

.antra darbo diena. ištisas šešias valandas stengiaus kuo lėčiau daryti savo darbus. po 5 dienų nuolatinio, vadinkime, pakylėjimo ir įspūdžių pertekliaus reikia sugebėti vertinti tai, ką darau/darysiu,

vakar Jonas Mekas, pasikėlęs, nuolat girtas post-amerikietis menininkas vaišino mus su Pipu šparaginių pupelių salotomis ir carafu vyno. "tam param aš nieko neveikiu, nemėgstu važinėti į festivalius ir nenoriu naujų nuobodžių projektų su kažkokiais to paties laikotarpio lietuviais. i'm confused i'm confused, i'll better take a walk.." betrūksta tik fuck it off. ..

Tristanas šian atsinešė stereoskopą, tai visą rytą žiūrėjom 3D 20 dešimtmečio nuotraukas. po to gavau pažiūrėt 3dvd su šiuolaikinio meno instaliacijom. įdomios idėjos, nekritikuosiu labai, nors ir ne lomo ir ne psichadelika:)

DVD NR. 1
Trys Claudio Parmiggiani filmai: Labirinto de vetri rotti, Delocazione ir Il faro d'Islandia. Visi trys apie tai, kaip žiaurumas ir smurtas pagimdo meno kūrinį, kaip galima sukurti kažką gražaus naikinant. Pirmajam, žmogus (nei naras, nei kosmonautas, nei ugniagesys) daužo stiklinį labirintą. Antrajam - į asocialius panašūs darbininkai su cigaretėm dantyse, degina, kas papuola po ranka; liepsos dūmai nusėda ant sienų, ir ant sienų kabančios skulptūros palieka baltus šešėlius... na, kiną reikia žiūrėti, o ne apie jį rašyti. Tik dar prieš tai nepamiršiu trečiojo - apie taip, kaip Islandijoj pastatė švytūrį. Tai paaiškėja tik paskutinę minutę; nes visas filmukas apie tai, kaip tą švytūrį lituoja, lipdo, kala, etc.

DVD NR. 2
Frederic Teissèdre filmas Sculpture vivante (pranc. gyva skulptūra). 8-to dešimtmečio performansas Bordeaux Capc šiuolaikinio meno muziejuje. Apie įvairias skulptūras ir šiaip esmė menininko kūno ar šiaip gyvo kūno judesio panaudojimas kūrinyje. "Ar dinamiškas performansas gali būti priskirtas vizualiojo meno šakai? Jei menininko kūnas yra reprezentuojamas kaip gyva performanso figūrinė išraiška, tai instaliacijoje, žiūrovo kūnas dalyvauja procese judėdamas tame kūrinyje" arba "Ką duodą kūno ir judesio vaizdavimas plokštumoje?" Šitas baisiai kietas. Vienas iš juokingesnių episodų: du senukai išsimaklevoję veidus (Gilbert ir Jean) aukso spalva ir užsidėję tarpukario stiliaus akinius užsilipa ant kubo ir dainuoja à la Frank Sinatra dainas tik tokiu maždaug gerokai slow tempu.

DVD NR. 3
Vėl F. Teissèdre, du filmai. Cabinets d'amateus - menininkų/mėgėjų darbo vietos, kitaip tariant, parodų salės. "Kiekviena siena yra potencialios durys. Parodų vieta yra ne tik vieta, kur sudėit kūriniai, bet kartu ir pati vieta tampa tam tikra prasme meno kūriniu". Ir dar apie menininkus, kurie kuria toj pačioj erdvėj, kur vėliau jų kūrinys yra eksponuojamas.

.. uf kaip pavargau nuo ketvirtadienio.. alkoholis, paroda, pripažinimas ir narkotikai, animal collective, naktiniai kliedesiai ir nuotykiai, amsterdamas, keisti namai, Mekas, vynas ir kelionės siena, eksperimentai "kamera mato, ką aš matau" ir tt... gliūkas gliūkas gliūkas

Kelias namolio, 2008

2009-01-14T18:21:00.004Z

Na, kadangi be prodiuserės patvirtinimo buvo patalpintas į pats sau TV (angl. youtube).. [terminas ne mano:)]. tai tiek to.

Paryžius. Narkotikai. Sofa prie Senos. Riebaluoti indai. 500 eur užstatas iš mano kišenės. Kinų kvartalas ir pamišusios kinietės kvatojimas. Ukrainiečiai metro. Sena kino juosta. Ir kiti prisiminimai. Išėjo filmas apie tragišką Julelio baigtį.

ačiū: salon de thé et bio: noix de coco.

Doe the body ruin the mind or does the mind ruin the body?

2009-01-12T14:05:00.006Z

uuu,

cia jau atšyla, labai smagu.

Paaiškinki plačiau apie parodą, Auste, ka tu ten supratai, apie tą Vitebsko mokyklą, kuo tas suprematizmas super ir kuo jau ta gryna spalva tokia svarbi ir t.t.
Jei suprematiztai nori pasaulį sukišti į kvadratą ar kryžių ir pasakyt dar, kad tai realybė taip atvaizduojama - tai aš akivaizdžiai kažko dar apie juos nežinau arba nesuprantu.

Ech...klausau nesustodama "Still Ill" Smiths gabalo. Čia kažkaip taip :) prie gero neprives :) (John Peel Sessions metu įrašyta versija man patinka labiau nei originalas...) Smiths tikrai šaunuoliai, po truputį atrandu šitą grupę, jau nebe tik iš Panic ar How soon is Now gabalų.

Bendrike nėra vandens, baisiau nebūna.

Gal visgi baisiau, kiek reiks parašyt. Nestabilu ir ką nors toliau skaityt, kai perskaitau tai, ką dabar skaitau.

Sėkmės gyvenime

Žemuogės, vyšnios ir animacija

2009-01-11T21:56:00.004Z

Sean Pecknold - fotografas, video ir animacijos kūrėjas iš Seatlo. Padaręs nemažai "slow-motion" filmukų. Ganėtinai mėgėjiškų. Jo studija Milk yra šiuo metu madingų (bent Paryžiuj) Fleet foxes draugai. Ta proga miela claymotion, akivaizdžiai gerokai apdirbta kompiuteriu, bet labai miela idėjine prasme. Būtų visai nieko pavalgyti braškių žiemą. Bet argi tai bėda, šįryt už lango prekiavo vyšniomis!

Fleet Foxes - White Winter Hymnal

Rusų avangardo paroda

2009-01-10T18:14:00.004Z

Šeštadienis. Apkerpu Eitvydą. Ir, kai Katarina šąla kambary bekaldma galénique, man metas į parodą.

Paryžiuj iki kovo 2 veikia paroda L'avant-garde russe dans la collection Costakis. Parodoj eksponuojami rusų avangardistų darbai, kurie įeina į privačią garsaus dvidešimto amžiaus kolekcionieriaus George Costakis kolekciją. Iš viso jis turi sukaupęs 1 277 rusų avangardistų kūrinius. Sukaupė juos gyvendamas Maskvoje, ir paremdamas (nors ir nedidelėmis lėšomis) rusų avangardistyus productyviausiu laikotarpiu visos Europos avangardo periodu. Parodoj mačiau Kazimir Malevich, El Lissitzky, Liubov Popova, Aleksander Rodchenko, V. Tatlin, I. Kliun, S. Nikritin, O. Rozanova, V. Stepanova ir kt. paveikslus, afišas, atvirukus, eskizus ir kelis dekoratyvinės dailės darbus.

Paroda vyksta Musée Maillot, kur dar eksponuojami ir skulptoriaus A. Maillot darbai. Patalpų rūsy įrengtas kambarys - "rusiška virtuvė". Ten sienos apklijuotos puodais, samčiais, arbatinukais ir pan., lubos iškabinėtos įvairaus ilgio šiukšlėm, ir galima prisėsti ir pasiklausyti besibarančių girtų rusų. Čia tam, kad "pajustume tų laikų atmosferą" ir "suprastume, kokia svarbi buvo kolektyvinė virtuvėm, kurioje buvo ne tik ginčyjamasi ir geriama, bet ir skalbiama, mylimasi ir kepamą bulves". argi nieko neprimena? :) nors šiaip tai pati parodos vieta daugiau mažiau keista. maždaug iškabinti/išdėlioti darbai ir tiek. kažkaip avangardui norėtųsi įdomesnio paieškų. toks jausmas, kad iš vis šitas muziejus įrengtas iš negyvenamo buto. ir aprašymai tik prancūziškai..

bet įvertinu vis tiek 8/10. nes tiek rusų konstruktyvizmo nesu mačius. garsiausi juodi kvadratai baltuose fonuose. ir dabar suprantu supremantizmo idėją, Vitebsko mokyklos tikslus ir GRYNAS spalvas.

get off my cloud

2009-01-04T09:46:00.003Z

kai grįžtu į Paryžių, vėl pasidaro ramu. vėl apleistoj gatvėj pilna žmonių pirmą valandą nakties, vėl visi visur sako pardon, ir man vėl pasireiškia sloga bei rožinė dedrevinė:) čia nėra jokios krizės ar bent baimės leisti pinigus. todėl žmonės perka ir ekonomika negriūna. čia prancūzai vėl belekaip daro darbus, ne bet man jau dzin, nes tuoj prasidės mano stažas ir gyvensiu prie Bastilijos.

o štai kaip linksminasi žmonės Lietuvoj. per studentišką sesiją. kai nieks nepadaryta! jee.

norėčiau išmokti fotografuoti

2008-12-23T09:15:00.006Z

ROMKA is an online magazine which features the personal favorite photographs of international artists, amateurs and professionals. It is dedicated to the idea of showing one's treasures without the pressure of self-portrayal and a clean online portfolio. The first issue can be downloaded for free at romkamagazine.com

fotografija, arba gal labiau lomografija. Holga ar Diana+ ? kad gautųsi nuotraukos belekokios, spalvotis, išplaukusios, žalios ir gliūkinės. kad galėčiau fotografuoti -eksperimentuoti bileką ir žiūrėti, kas išeis. arba kodėl neišeis. kad turėčiau mielą techninį aparatą palto kišenėj ir nebijočiau, kad jis suduš (kas man nuolat nutinka), nes jis vis tiek plastmasinis. mano kvadratinis fake actionsampleris jau porą metų keliauja su manim. pasiilgau statikos. pasiilgau momento

na, važiuoju dabar jau namo, važiuoju į jaukų mažą mielą Vilnių!

vakaras su kokainu

2008-12-13T23:18:00.004Z

na ir štai grįžtu.

pastarosiom dienom Paryžiuj vyksta eksperimentinio kino festivalis Festival des Cinémas Différents. Tai jau 10 festivalis, organizuojamas jaunų (ne amžiuimi) menininkų sambūrio - Le Collectif Jeune Cinéma (Kolektyvas). Antradienį buvo atidarymas, kur davė skanių piragėlių ir vyno, ir rodė filmus, dėl kurių man ima nuoširdžiai patikti eksperimentinis kinas. Visai nebemanau, kad jis kvailas arba kad tai tik eksperimentai su kino galimybėmis, ty support, ty kino juosta, žirklemis, ekspozicijom, šviesa, garsais, etc. Mane tai įkvepia mėginti išsiaiškinti ne tik tai, kas yra šiuolaikinis avant-gardas kine, bet ir šiuolaikinis menas in general.

,,taigi. Planavau ten užsukti porai valandų, padėti pardavinėti knygas, DVD, VHS pažįstamiems (kol kas dar menkai..) leidėjams. Bet gavau pakvietimą paragauti Vassily (toks graikas, labai juokingas, gyvena Berlyne) pagamintos graikiškos citrinos ir kiaušinių sriubos su jautienos kukuliais. Nebežinau, kaip ji vadinas. Pamenu, kad skamba panašiai kaip frazė It'll be delicious. :) Žiauriai gera sriuba! Ir gaminimo procesas ypač konceptualus. Susipažinau su Kolektyvo pirmuoju prezidentu - Marcel. Toks juokingas pagyvenęs prancūzas. Tada atėjo dar keli gliūkiniai vidutinio amžiaus "jauni" meninikai. Blem, tikrai jaučiausi kaip Velvet Underground , heroino, etc. laikais. Nešvarūs bajeriai, istorijos, kaip Pip'as (mano būsimas šefas, bet apie jį vėliau) šiandien ryte netyčia vartojo kokainą, ir stebėjo orgijas vonioj, kodėl virtas kiaušinis panašus į spermą ir kaip įsirengti dušą vidury kambario, kuriame galėtum praustis prie svečių, etc. Rankų masažas per pirštines, glaustymaisi kine, nes šalta - kažkaip net ir nejauku vietomis. Na, bet čia gi nieko nereiškia, nes viskas yra konceptualu! Viskas nerimta. Šiaip ar taip, atradau dar vieną gerą vietą Paryžiuj (tiksliau kokie 2km už jo), St-Ouen, kultūros centras Main d'Oevres. Labai faina vieta ir vėl daug daug šiuolaikinio meno, projekcijų, parodų ir renginių. Ekspozicijų salė - kažkas panašaus į ŠMC, turbūt dėl to, kad baltos sienos man nebesiasocijuojas su mokykla. Nagi po viso to gliūko (beje, ir po nelabai džiuginančių pletkų apie Pompidou veiklą) grįždama pėstute namo iš nesaugiausio Paryžiaus priemiesčio, susipažinau su vietinių juodukų gyvenimu ir barais.. Bet apie tai kalbėti neįdomu.

dar norėjau pavogti plakatą Arnei, mielam draugeliui vokiečiui. nes šiaip kainuoja 5eur. labai kokybiškas darbas, geras popierius, naudotas pantonas, stipri grafika. bet gal ryt:)

Sausį atvažiuoja Jonas Mekas. Šįkart tikrai eisiu į kokią šventę kartu ir nepraleisiu progos paklausti jo nemėgstamiausio klausimo: What was Andy Warhol like?

take my tears and thats not nearly ALL

2008-12-09T11:48:00.004Z

Groja kažkas panašaus į dubstepą. Sėdžiu kambary, čia tikrai karšta, bet suku radiatorių "ant penkių" ir išlaikau saunos temperatūrą toliau.

Vakar filmavaus filme - apvyniojo mane baltu popierium ir nešiojo iš mašinos - į namą, iš mašinos - į namą. Ir dar du čiuvus. Labai juokinga buvo, nes vaizdas: atvyksta prabangi mašina, iš jos išlipa du vyrai su paltais, tokie rimti ir visa kita, su lagaminu, atidaro Kofferaumą, kur guli trys žmonės į popierių įvynioti, ir tada neša juos į butą. Ir visa tai vyksta kažkur 00.00 nakties kieme, aplink kuri stovi butų namai, kuriuose gyvena ne dvi ir ne penkios šeimos. Turėjo įdomiai atrodyt, jei kas matė.

Bet smagu buvo, visa filmavimo grupė labai maloni ir paslaugi. O tada pim pam pam dviratuku į kelią. Leipzigas labai priminė miestą iš nerealių, tų tikrai nerealių knygų, pvz. kaip Golemas. Kur miestas su sukrypusiom gatvėm, kelio ženklais, nuolaidžiais namais, tokiais beprotiškai fainais senoviniais namais, sukrypusiais kaip ir gatves. Kaip fantastiška buvo vakar naktį tai pamatyt. Man centre, ar aplink, nedažnai pamatysi ką nors panašaus. Iš esmės ir nepamatysi. Visa tai tik senesniuose rajonuose, kur anksčiau ar tai kokie fabrikai buvo, ar dar kažkas. Imho, faina.

Apie muziką neberašysiu, tik vienas linkas - COIL "Tainted Love" versija..

Nusistebėjimas ir lauktuvės

2008-12-09T00:01:00.006Z

Tai, ką parašiau vakar, bet dėl to, kas buvo vakar įdedu tik šiandien. Dabar pirma nakties ir aš keistai jaučiuosi. Vaišinomės Karvutėmis (nuo judrulio) ir pamiršaupavadinimąbetlabaigeras.

Sėdžiu bibliotekoj Pompidou... Rašau lietuvišku raidynu. Įkyri prancūzė sėdi šalia manęs ir smalsauja, ką čia per raštą marginu. Iš tikrųjų, visai pamiršau, kad raidė Š yra ten, kur 6; o Ė – kur 4. Priešais mane (na, toliau biškutėlį) sėdi tokie prancūzai. Vaikinas fioletiniu megztuku ir mergina su baltais iPod laidais ausyse ir ryškiai mėlynu boa. Duodu ranką nukirsti, kad kaip tik šiuo metu tarp jų kažkas mezgasi. Blem, kodėl nepasiėmiau šian savo aparatuko (foto). Man labai patinka stebėti prancūzus. Jų veido mimikas, jų reakcijas, visada labai gyvas ir egzaltuotas. Galėčiau visą dieną taip. Tik jau vėsu čia daros. Dabar jau beveik 9 vakaro, bet aplink mane nėra nei vienos laisvos vietos. Apsidairius galima rasti visokio plauko tipų: du studentai (o gal net ir moksleiviai) gretimais skaičiuoja elektrinį lauką, priešais juodaodis, pasistatęs savo juodą Mac‘ą ir kalną knygų ir segtuvų su moksliniais darbais apie energetikos padarinius žmonijai (ar pan. ), iš kitos pusės sėdi panelė rūžavu megztuku ir baisiai energingai rašo kažką į feisbuką (net stalas dreba, visi piktai žvalgosi), prie sienos tupi aiškiai kažkokios meno mokyklos studentė ir fotografuoja knygos iliustracijas. Visur kabo draudimai valgyti, bet matau mažiausiai tris žmones kramtančius sausainius arba geriančius kolą.

If you‘re travelling to the North Country Fair... skamba pas mane ausyse. Reik parašyt reik parašyt reik parašyt rapport du stage... Bet nu taip nesirašo, negaliu! Broliukai pakvietė šiandien „pasivaišint kažkuo“, nes pagaliau grįžo iš Lenkijos pro Amsterdamą:) Įdomu, kas gi tas „kažkas“?:) Gal ir eisiu, nes tas raportas niekaip nesiduoda parašomas.

genijus Patrick Bokanowski

2008-12-04T23:23:00.005Z

Na štai kątik buvau avant-gardinio kino skryninge. Vienam gražiausių ir jaukiausių Paryžiaus kino teatrų, sakyčiau - le Cinéma des Cinéastes. Buvo toks kaip ir uždaras vakaras. Aš turbūt buvau jauniausia ir vienintelė nieko nepažinojau, nes publika tokiiasenyvo amžiaus bohema. Bet tokia pankuojanti. Susirinko ta proga, kad išėjo DVD Documentaires leidykloj Re:Voir (apie kurią plačiai ir tik labai gerai vėliau. Kol kas nesakysiu, kodėl:) . Tai štai rodė Patrick Bokanowski (arba) tris filmus.

La Part du hasard (1984, Atsitiktinumų dalis). Visiškai nerealus. Dokumentinis apie dailininką, Bokanowskio mokytoją, Henri Dimier. Rodo, kaip vyksta kūrybos procesas. Ir senukas paišo ir smaginasi. Sako: kai noriu nupiešti ką nors abstraktaus niekaip neišeina. todėl kad paišyti abstrakčiai neįmanoma. Senukas pavyzdžiui paima iškarpo paveikslėlius iš laikraščių visokiom keistom sudėtingom, atsitiktinėm formom. Tada juos kruopščiai iškerpa. Tada išmėto juos atsitiktinai ant drobės. Tada uždeda kalkę. Juos apvedžioja, tiksliai tiksliai, pagal formas ir pagal tai, kas tuose paveikslėliuose pavaizduota. Tada pasiima spalvotus pieštukus ir nuspalvina viską lygiai taip, kaip buvo tose iškarpose. Ir štai tau paveikslas! Fluxina senukas ir gerai jam:)

Battements solaires (2008, Saulės mūšiai). Šitas labai patiko. Tokia biški vietomis nesveika animacija. Bet tokia iš iškarpų (koliažinė), nuotraukų ir sketchų. Muzika iš vis nereali. Ją kūrė Bokanowski žmona Michèle su savo avant-gardinės muzikos grupe. Miglei patiktų! Vėl gliūkas gliūkas gliūkas.

Le Reve éveillé (2003, Sapnas be miego). Na, šis mažiausiai patiko. Vėl dokumentika apie tokią 90 metų žydę psichoterapeutę Colette Aboulker-Muscat. Vėl vietomis gliūkas : ateina, reiškia, vyrukas 42 metų pas ją norėdamas padėkoti už pagalbą. O ši jam aiškina, kad ne ne ne, tu dar nepasveikai. Mačiau, kaip žiūri į moteris. Ateik pirmadienį su lazda, ir įsivaizduosim, kaip tu save muši... arba pasakoja, kaip išgydė anoreksikę, liepdama jai gerti įsivaizduojamas morkų sultis. Gan originalu, bet nelabai patiko.

Na o štai nors menkam įsivaizdavimui - P. Bokanowski animacija, kurią, manrods, mačiau kažkada per Tindirindį.

Do you get me?

2008-12-03T23:46:00.004Z

.ne nu Jūs man atleiskit, už naktinėjimus, bet neištversiu nepapoustinus šito :D
Moloko. Koncertas nitai Sopote (Bulgarijoj), nitai kažkur Olandijoj. Bet! Šakes, kas per šėlsmas, kas per electro! oj. kas per pošlos užuominos dainos gale!? (paskutinės dvi minutės khem). .. bet šiaip tai visa pagarba šitai išprotėjusiai bobelei!!

Indigo:

Jei dar mažai, čia yra dar keletas.. Nesveika nesveika! Kas per šokiai su skudurais, kas per apsinarkomaninę muzikantai juodais akiniais aaa Sing it back ir Forever More. Ypač "cocaine runnin' around"..
Do You Get Meeeeaee?!

Sie entkamen im Schutz der Dunkelheit

2008-12-03T11:15:00.003Z

Labai gražią grupę atradau. Žinojau jau seniai, bet kažkaip niekad nepavykdavo normaliai paklausyt. Kai kam gal jau seniena, neretam bus nuobodu ir saldu (kartais į Coldplay panašu...), ir man kartais jau saldu darosi, bet

kai sninga, kai lietus lija, kai silta ir salta, kaip smagu bumpsintys būgnų garsai toli, gerai rėkiantis ir dainuojantis balsas, viskas gražu, balta, nešalta...

Beje, labai fainas Deerhunterių naujas albumas "Micorcastle"

o čia toks nukrypimas, jei kas nors nesate girdėję, būtinai paklausykit Eric Dolphy.

Ir aišku, aišku, ZAVOLOKA...

einu kaist kavinuko, liautis nostalgiuotis, nusivalyt raudonus nagus, suvalgyt kažko ir į paskaitą, į paskaitą!

Alive in "golden cage"

2008-12-02T18:53:00.002Z

.čia dėl to, kad šian nekaip jaučiuosi..
štai muzika, kurią kątik parsisiunčiau, nors jau seniai turėjau kompe.. Miglė mane išpeiks, nes tai gan lysa, bet man patinka :) ir dar plius su animacija, labai į temą..

The Whitest Boy Alive Golden Cage

Kaip leidėjai girtuokliauja

2008-12-02T12:20:00.005Z

Taigi vakar Paryžiuje baigėsi savaitę trukęs Salon du Livre et de la Presse jeunesse. Vyko Montreuil - vienam iš Paryžiaus priemiesčių. Sako, kad Montreuil juodaodžių gyventojų skaičius yra didžiausias po Bamako - Malio sostinės. Na, frankofoniškose vietovėse. Taigi ką aš ten veikiau? Įsisukau dirbti vienos didelės leidyklos - Bayard Jeunesse - stende ir promautinti jų knygas. Tiesą pasakius, jų knygos visiškai baisios. Nieko originalaus. Pati leidykla (grupė Bayard) pagal kilmę - katalikiška, tai nemažai buvo ir knygų apie Jėzų, Nojų ar kalendorių-maldaknygių:) Na, mano skyrius buvo littérature ado, t.y. skirta paaugliams. Tai ten visos fantastikos, Cathy's Book (kas yra visiškas fenomenas - panaršykit saite), etc. Vienu žodžiu, teko prašniukštinėti, kaip vyksta darbas prancūziškos leidyklos viduje, kokia organizacija. Pastebiu, kad tikrai visi mano sutikti leidėjai dievino knygas. Tai gan stebina, palyginus su lietuviška leidykla, kur neretai dirba žmonės, neturintys leidybinio išsilavinimo. Čia - atvirkščiai. Ir dar, jie moka labai išradingai apibūdinti knygą, kaskart vis kitokiais žodžiais, kaskart pabrėždami vis kitą knygos savybę. Telieka mokytis. Vieną dieną ir Laura buvo užsukusi iš Bordeaux!

Na.. Bet kai savaitė baigias... Uf. :) Tada atkemšami buteliai ir prasideda orgijos ir intrigos. Tikrąja ta žodžio prasme. Visi rūko ir gesina cigaretes ant likusių knygų. Bayard jeunesse viršininkė "kabina" Charles (mano kursioką) ir kviečia jį į lovą. Stendo vadovė Isabelle liepia visiems ignoruoti vieną iš konsultantų, nes šis jai "tiesiog nepatinka". Galiausiai suvaidina spektaklį, kad neva viskas baigės, nebus jokių vaišių, o vargšas čiuvas eina namo. Kai tikk jis išeina, visi geria ir jį apkalbinėja.. ir t.t. Galiausiai, kai vynas baigias, mes su Chloė pavagiam visas likusias sultis, čipsus ir obuolius ir visi einam į barą gretimais. Žodžiu... Galiu tik pasakyti, kad po dviejų su puse litrų alaus su vynu dar prieš tai, su žole pas Chloė vaikiną ir dar kažkuo nebeatsimenu, kaip grįžau, neatsimenu, kaip girta kalbėjau prancūziškai. Brrrr. Ir kam šitaip? :)

Pridariau daug nuotraukų su savo aparatuku. Bet gaila, įdėsiu tik kai p. Linas Dabriška teiksis jas nuskanuoti.

Bogdan Raczynski - kokstailenkas

2008-11-28T23:03:00.005Z

kai klausau muzikos ir nebesuprantu, ką klausau, arba viskas atsibosta, įsijungiu last.fm. kartais užsuku pasižiūrėti, ką klauso draugai. kad visai nenutoltume, taip sknt.. taigi aptikau, kad Ignė klausius Bogdan Raczynski. nežinau, kaip kodėl ir kada ir ką būtent ji aptiko (Igne?), bet man patiko! žodžiu, lenkas, užaugęs JAV, mokęsis Japonijoj. dainuoja angliškai, japoniškai ir occasionally lenkiškai. tada aptikau jo kooperaciją su Bjork - Medullai skirtas Who Is It, pradinė needitinta versija. prašom. karu su trupučiu animacijos, žinoma!

Počkay - kas tai?

2008-11-24T21:53:00.006Z

taipppp. na man nervai nebelaiko!
šiandien čia pas Ukrainietę, ty mano kambary tūsas.. esu priversta klausyti maždaug "don't you wish to be a girlfriend just like me", arba "it's hard to remember, everything is going wright", etc. ir šita muzika uždeda čiūvai. aaa aa a ne, Migle, ne, Jusčiau, net It's the Beat nebepadeda.. ir dar klausau tos ukrainiečiu kalbos:

- počkay
- heij, znim to čiebi?
- na alkovieniem pravi, a lakabi.
- božė jas to kūpym!
- kaderajė? jeo troško drakšė. stoji euro etat normalnyj. nee
- vydiš, ja stakiym drajniem pakūpjyla. haunsto počkay
- počkay
- prižom tcie nito kuchne
- počkay!

:)

tiesiog norėjau pasiskųsti.

The Faint ir kiti nutikimai

2008-11-23T18:37:00.005Z

vakar buvau The Faint koncerte.
nežinau, kaip čia yra. žinojau, kad Paryžius electro miestas. klubai klubai techno, tt. Maniau rasianti alternatyvą, o ne pati pasinersianti į tą patį katilą.. Bet kągi, sutinki teisingus žmones ir keitiesi su jais po truputį.
koncertas vyko po vienu iš Paryžiaus tiltų, Alexandre III. na, ten taip, sakyčiau chic įrengtas klubelis - Showcase. kur kranai teka nenustodami ir nėra kaip jų atsukti, nei užsukti. dėl stiliaus. kur žmonės ateina, matyt, net ir nežinodami, kas tas The Faint. (aš pavyzdingai pasiklausiai myspace gerokai prieš tai). visi geria alų iš specialių butelių (o ne bokalų), tokių kaip Calsberg, bet labiau matinių.. šiaip ar taip man tikrai labai patiko. buvo šou. čiuvai buvo apsirengę kaip išprotėję mokslininkai, su chalatais, akiniais ir kažkokiais nito švirkštais. bosistas visą laiką (VISĄ) kratė galvą kaip metalistas, o vokalistas strypčiojo taip žioplai aplink. kartą net įsisuko į mikrofono laidus ir vos nepargriuvo. buvo geros vizualizacijos. Sharas tikrai pavydėtų. kažkas tarp Sigur Ros klipų ir Lumieru eksperimentinių filmukų. na, o mes kiek linksmai patrypėm su draugeliu vokiečiu Arne, politologu. kuriam po to dar buvo gerokai per mažai. nebuvo le bon soir complet:)
sekantis mano démarche bus į Simian Mobile Disco, jei dar liks pinigų.. tiesą sakant, mieliau nueičiau į Notwist. su Saroos. bet tai irgi priklauso tiek nuo mano pastangų nueiti nusipirkti bilietus iš anksto, tiek nuo vokiečio kompanijos:)

Adamo Bizanskio lėlytės

2008-11-17T19:36:00.003Z

Adam Bizanski. Animatorius. Kuria lėlinę animaciją. Tiksliau reklamas ir klipus tokiems kaip Wolf Parade, The Shins, Arcade Fire, Dntel, etc. Žodžiu mums daugiau mažiau patinkantiems :)

Kas dar. Jis - žydas. Gimė Izraely, 1983 m. Jokio meninio išsilavinimo. Mokykloj pradjo meistrauti visokias figurėles iš visko, "kas ranka pasiekiama".

.ir dar jis deda tašką pradžioj sakinio!

Wolf Parade "Modern World"

wir sind mit fahrrade gefahrt

2008-11-16T14:50:00.003Z

Oi Austei miela...:)

As Leipzige. Cia viskas kazkaip jauku nuo pirmuju dienu. Kiekviena gatve jokio priesiskumo, ar tokio jausmo, kad tu cia nepriklausai, neatnesa. Kita vertus, kartais viskas atrodo gal kiek per neutralu, nes kazka jausti miestui butu smagu. Dabar net nezinau. Arba reikia palikti ji, isvykus isaiskes viskas, ka as manau apie Leipziga. O po to ir vel grisiu, po Kaledu, ir viskas bus jau aiskiau.

Nes pavyzdziui isvykus is Vilniaus dabar, jau ilgesni laika jame nebunant, supratau, kad tai grazus, grazus, mielas mano mazas Vilnius...:) Dabar tai jau neskamba kaip defaultiniai zodziai "taip, musu sostine, musu gimtine grazi". Tai is tiesu atnesa kazkokius jausmus. Neivardinesiu ju cia, bus jau per daug.

Siaip cia as grauziuos, kad nieko nedarau. Nu ir ne as viena. Dienos bega kaip atostogos. Mokslai - svelniai tariant, juokas. Besimokant VU vis galvodavau, kad kazko truksta man (bet ka cia slepsi, nebuvau uoli knygu grauzike, mokydavaus kas idomu buvo..o kas sudomins siais laikais jauna ciniska zmogu :)) ...), bet cia bunant vis aiskiau darosi, jog ne man leidyba. Gal cia isvis mano problema, kad as viska, ka pradedu, turiu pamest nepabaigus, bet negaliu susiet saves su sedejimu ofise ir excelio lenteliu darymu. Jezau, vel as apie savo problemas.. Nors cia musu visas blogas matyt kaip didelis ivairiu psichoziu telkinys.

Kalbejom su Dalia kazkada, ir kuo toliau, tuo tikrai logiskiau man tai atrodo, jog isties, gal cia kaip tik mums akys atsivere. Cia, Leipzige, mums atrodo, jog nieko ypatingo neveikiam, turim pinigu, valgom, einam i vakarelius, i paskaitas kaip i malonuma (ten lengva ir idomu, bet tai ne tas idealus atvejis, kai tu kazka nuveiki, darai realius tave patenkinancius darbus, o tokia tokia pramoga kaip kinas, teatras, tokia laiko stumimo - kaip sako Murakamis "sniego kasimo" veikla), ir taip dienos bega. Ir anksciau kalbedamos kaip kontr-pavyzdi pateikdavom sau Vilniu, studijas ten. Kad ot buvo laikai, juk tada kazka darydavom, vis kazka veikdavom. Bet ar is tiesu? Juk ir ten, ir cia taip pat kasam sniega. Gal Vilniuj dar i koki kulturini rengini dazniau nueidavom, "pasisviesdavom", "paprotingedavom", bet is esmes visur nieko prasmingo nenuveikdavom (cia as kalbu treciuoju asmeniu, nors dabar apie save kalbu). Gal taip atrodo todel, jog visa daryta veikla atvede prie to, jog jokiu rezultatu nera. Studijuoti noriu kazka kita (cia isvis pasaulio sukurimo isaiskinimo verta dilema man), o tas kazkas jau tures nulemti mano gyvenimo kelia nors ir sunkeliais, bet bent jau reikiama kryptim, taciau net tarp dominanciu studiju krypciu laviruoju taip sakant kaip naujokas ant kojoku :). Prastai.

Bet is esmes viskas einasi gerai, labai gerai. Einu pavalgyt. Zr. auksciau pasireiske mano bene tipiskas lietuviskas bruozas - kritikos liga. Mano space'as ant klaviaturos blogai veikia.

Ai, ka tik buvom labai fainose kapinese (Sud Friedhof), salia tokio riesiges - didelio - Volkschlag Denkmal - monumento 1813 m. Tautu musiui. o salia - kapines. Tokios didziules, lyg parkas, labai grazu, jauku vaiksciot. O vidury - kaip ir pilis, tik ne pilis aisku ten, o krematoriumas. Nori nenori iskyla mintis, ar naciai ten degindavo zmones.

Reik nueiti i koki metalo ar noizo koncerta ir greit, pravalyt smegenis muzika.

Ai nu kaip be link'u :). Cia tokios puikios vokieciu krautrocko grupes CAN daina "Mushroom".

nežinau kur namai

2008-11-16T12:23:00.005Z

Po biškį matau, kad Paryžius tampa mano namais. Jau tūsai per naktį manęs nebevargina, jau praėjo baimė žūtbūt padaryti viską, ką turiu padaryti (pvz. pasiruošti projektams, etc.), jau nebeturiu baimės nusišnekėti prancūziškai (nebent prieš svarbius žmones, žinoma): kai sakau "c'est QUOI un enfant" ir iš manęs visi juokias, nes un enfant tai žmogus, o ne daiktas; kai Google mokytoja man nusuka ausį, nes per paskaitą rašau žinutę feisbuke.. ech.

. Su Audrium ir Eitvydu vakar vaikščiojom. Ne, bendrai, šiandien. Ant Monmartro neva turėjo groti:) Audrius klausė, "ką veiksim, šeima, per Kūčias?". Rūkėm Audriaus dovanas, o ukrainietė (mano kambariokė slovakė Katarina) irgi trynėsi aplink. Šiaip ji sėdi namie, bet jei aš kur nors einu, būtinai nori kartu.. Ukrainietė net Fotošopą isiinstaliavo, nes ji irgi nori "veikti kąnors meniško kaip mes:)".

Vokietis Arne. Reik pagaliau nueit su juo į kokį koncertą. O tai vis neišdega. Nes prancūzai, prancūzai... Kad ir kokie jie mieli, bet dėl muzikos.. Ihm. Snobai. Arba Bettina: "ooo, Auste, tau patinka Sigur Ros'ai. as dziaugiuosi, kad musu TOKS PATS MUZIKINIS SKONIS" . hm. ar tai taip?

Trumpam paliekame namus

2008-11-11T00:23:00.003Z

Kol kas turime daug įspūdžių, tačiau nieko nepasakosime.

Paryžius.
Leipcigas.

Pirmyn.
Atgal.

Kažkas pasakė, kad pasiilgo vyšninio tabako kvapo prie univero. Aš irgi pasiilgau būti to kaltininke.

Man vis kyla noras rašyti rašyti rašyti. Arba tik šiaip, pasidalinti idėjomis. Tačiau kol nebus susikoncentruota tam tikrai mokslinei (ar kitokiai rimtai) veiklai, šis gražus puslapis liks tuščias.

"aš parduosiu gitarą ir išvažiuosiu į jamaiką".
taip.

summer no wait

2008-07-05T14:11:00.002Z

I am much inclined to live from my rucksack, and let my trousers fray as they like. H. HESSE

JAVAI MŪRU STOS

2008-06-16T10:47:00.001Z

Skarabėjas kviečia!

Žiūrėti futbolą ir sukti mėšlo rutuliukus!

Po futbolo – muzikinių kamuoliukų grupė V. R. R.

Paspirtukai: ABSTRAHUOKIS DJ's ir kiti ORE draugai

Klubas PLAY

Birželio 21 d.
Nuo 23:30

Kviečiame!

be muzikos visai nelinksma

2008-06-13T20:10:00.001Z

pamečiau iPoda. jei kas radot, grąžinkit

tai štai kas yra laimė:)

2008-05-31T18:40:00.003Z

.keisimės tol, kol negrįšime prie šaknų:)

iš tikro tai tiesiog norėjau pasigirti, kad, mano apskaičiavimais, po šiek tiek mažiau nei 6 valandų būsiu labai labai laiminga:)
arba ryt ryte.

to pasekoje negaliu susikaupti; garsiai dainuoju, šoku ir geriu sultis!
aaaaa
: )

o taip mes su Mėta laukėm

GIPSY (2007)

2008-05-26T07:41:00.002Z

.taigi ohoho! tiem, kas dar nematė - garsusis čigonas:)
veiksmas vyko ankstyvą žiemą, vėlyvą rudenį. darbas įvertintas labai gerai, nors liapsusų matyti. buvo smagu. bulves skusti užtruko.

Kagi. Ir vėl.

2008-05-25T22:40:00.002Z

.taigi ir vėl keičiamės.

šįsyk gal ilgėliau ir bus produktyvumo:) iš mano pusės bent jau stengsiuos(!)

štai, ką veikiame, kai reikia mokytis poligrafijos ir pradėti kursinį

.linkėjimas

naked man and woman are just the shining artifacts of the past...

2008-04-23T15:58:00.003Z

Ignė su Gintare patobulino Leidi saitą, tad su kitu flashu prieš akis jį vėl galima pamatyt www.leidi.lt

O mūsų atvirukai bus tinkami visada :)

Jei rimtai, man puslapis patinka. Tik remėjų logo atrodo gan nekokybiškai, t.y. paveiksliukai sumažinti nelabai gerai, - kažkokie pablyškę - gal kitaip ir neišeina. O šiaip Igne ir Gintare šaunuolės.

Ir Igne ačiū už Bjork bilietą. Beje, prie to paties, chebra jau pradeda parintis dėl bilietų į koncertus ir varyt jų pirkti nuo jų pradėjimo pardavinėt valandos. Minutę į minutę. Nepamenu, kad anksčiau taip būtų buvę. Gal ir nebuvo,

varau rašyt visko, Cohenas gerai groja per grotuvus, šilta,

M

Gera daina

2008-04-22T20:21:00.009Z

Sekmadienį varėm pas savo dėstytoją į spaustuvę.
Kol laukėm vėluojančio dėstytojo, spėjau peršalt, o kitą dieną susirgt tuo peršalimu.

Na bet neesmė. Svarbu tai, kad nuvykę ten, o galiausiai ir po kelių dienų pasedėję pas jį paskaitoj sužinojom daug (kalbat mano specialybės mąsteliais). Taigi: žmogus, kaip su Auste nusprendėm, tiksliau, aš jai pritariu, dėsto iš idėjos. Ir dėsto gerai.

Purvo ant Lietuvos švietimo sistemos priversta žostkai, bene 3/4 iš mano draugų studentų nėra patenkinti studijomis arba ten eina random'u, nes ką-kitką-veikt? Nu čia svarstytinas klausimas, nes jei taip darai, geriau apmąstyk kam gaišt laiką. Bet aišku, čia ne atsakymas, nes tame ir bėda - nepatenkinti arba random'u eina beveik visi.

Aš nežinau, ar čia mūsų kartos krizė, ar kaip tai pavadint, bet po mano dviejų metų studijų jau trečdalio kursiokų nebėr, dar svarstančių mesti tikrai yra, draugai, studijuojantys kitus dalykus, išeina iš uni, arba viską metę išvyksta iš Lietuvos. Tie, kurie taip nedaro, neina į uniką (bet teoriškai studijuoja), arba eina, nes vėl ką-kitką-veikt? (nu bet čia tikai žostkas variantas).

Aš šiaip gal ir prie tokių žostkų prisiskaityčiau. Kaip L.Donskis klausė, ar kas nors matė besidžiaugiantį studentą šiom dienom, kuris laimingas rašytų kursinį? (na, kažką panašaus, bet esmė aiški).

Ir kodėl mes galėtumėm pasakyti Ne: gal todėl, kad jau beveik visi jauni žmonės taip mąsto, kad unikas nėra savaime svarbus, nes svarbu pradėti dirbti ir gauti pinigų/unike dėstomi dalykai yra neįdomus, nemažai dėstytojų - užsimiegojusių savo praeities šlovėje ir nepabundančių dabartyje (čia to "gal" ir nereiktų)/mes, studentai, patys užsimiegoję nieko neveikime, nes "_nachui_ ką nors daryt" (čia ir žostka, bet bendra švietimo-politikos-kultūros padėtis prie to privesti gali net pačius ištvermingiausius).

Taigi. Pradėjau nuo vieno, nukeliavau kaip visada į visiems liūdną padėtį. Apatija vyrauja, dabar dar padarys mokamą mokslą, kai už tas pačias Nieko nedarom studijas reikės primokėt.

Nu tikrai žostkai skamba, kad visi dabartiniai politikai turi išmirt, kad kas nors pasikeistų.

Kita vertus, į ką gali viskas keistis? Kas imsis tų veiksmų? Jaunimas, išugdytas pagal blogą mokslą, Nekviestos meilės TV, šudiną politiką ir apskritai jokios nuomonės nepareiškimą, nes jos tiesiog neturės?

Ir ką aš pati dabar darau? Vietoj ruošimosi namų darbų paskaitai rašau blogo postą.
Ir išvis gal bėda tiesiog mano tingėjime ir vėl savam užsikoncervavime, o ne visame kame aukščiau pripaistaliotame.

Ir eisiu skaityt priverstinai. Mes turim paskaitų, kuriose dar jaučiam tą kvailą baimę-bet nelabai pagarbią (nors ar apskritai baimė gali būt pagarbi?). Kas mane nervina. Bet dėl sistemos ir dėl protingo-bet nesigaudančio aplinkoje dėstytojo mes turime sutelkti savo mintis ir raišką į dalyką, kuris mums bent dabar neatrodo aktualus. O gal mintys pas mus jau tiek sugedusios, kad net šitam teoriškai įdomiam dalyke mes nesugebam įžvelgt nieko įdomaus ir vietoj to įsijungiam Facebook.com...?

Arba jos tiesiog pavargusios nuo nuobodaus dėstymo, kaip ir jau nuobodaus šito posto skaitymo,

todėl jungiu jutūbą ir su DM dainuoju:

JAH DIVISION - uždabinti JOY DIVISION

2008-04-22T17:28:00.004Z

JOY DIVISION tema neišsemiama, ir ne tik dėl to, kad konversai gamina kedus su Ian Curtis, ar dėl to, kad jau ir mp3 playeriai su ta pačia atributika gaminami. Ne, šiam poste ne tam vieta, o dar vienai grupei, šįkar - dub JAH DIVISION. Ji pergroja JOY DIVISION klasiką, tokius gabalus kaip Love will tear us apart ar Transmission, tik prideda dub visur.

http://www.myspace.com/therealjahdivision

JAH DIVISION - Dubmission

Berods kažkada juos postinau

2008-04-12T08:41:00.012Z

Visi žiūri "Control", iš lentynų ar folderių išsitraukia Joy Division muziką,

o mes galime stebėti ir klausyti kažko panašaus, bet visiškai kitokio :) - klezmer grupė OY DIVISION:

Beje, vasarą jie lankysis Krokuvoje: http://www.myspace.com/oydivision

Naujienos ir žaibai

2008-04-11T20:12:00.012Z

Mes, kaip matote, atsinaujinome, ir gausiam savo gerbėjų ratui pateikiame, kaip kai kas sako, "kičinių spalvų" pilną puslapį.

Dabar žaibuoja taip, kad net pro mano storas užuolaidas žaibas kas keletą sekundžių kerta taip, kad tik ir laukiu ugnelės ar dūmelio iš kompiuterio išvinguriuojančio.

Prastai. Ir lyja. Ryt bus šilta.

Bob Dylan lyg ir atvyks į Lietuvą. Šakės, kaip žaibuoja. Jei ne į kompiuterį, tai į mane turbūt pataikys.

Taigi, Dylanas. Na tai išties netikėta. Tai ir sėdėjau amo netekus, kai sužinojau.

Kiek daugiau dėmesio kultūrai skiriančios lietuvių svetainės apie Dylaną daug nekalba, tik štai jau didžiausiame naujienų portale straipsnį apie B.Dylan jau galima rasti.

Dešimtmečius dainuojantis, vienas pirmesniųjų pradėjęs grot elektrine gitara ir įspūdingus tekstus ant jos "uždainuot", visokių įdomių projektų ir charakterį turėjęs atlikėjas, supažindinęs The Beatles su marijuana (ir kas turbūt paveikė tolimesnę grupės kelionę :) ir apskritai toks, kurio veiklos nesusprausi į jokį tekstą.

Be proto geri interviu, galiu sakyti, kad geriausi, įdomiausi ir gliukiškiausi, kokius esu mačiusi.

Tikiuos, nebūsim tokie morkos, ir nepirksim į koncertą bilieto tik todėl, kad "o, čia tas, kurio dainą Paškevičius pergroja"...

Never ending tour, kuris tęsiasi jau daugybe metų ir pavertė Dylaną turbūt daugiausiai live sugrojusiu atlikėju, yra įdomus reiškinys, ir būtų įdomu išties kada sužinoti (ir neįmanoma, aišku), ar B.Dylan'ą tuos daugybę metų, kol jis praktiškai nesustodamas turuoja, vis dar veža muzikuoti ir bendrauti su publika. Visi supranta, jog pinigų klausimas čia net ne į temą (turiu omenyje, žmogus jų turi tikrai pakankamai :).

Taigi, džiaugiuos ne tas žodis kaip labai. Daug kas džiaugiasi ir dar budinasi iš ilgų miego metų: vieną vasarą B.Dylan, Bjork ir ???M.I.A. bei Noir Desir ??? (bet čia gal mano vienas draugas tiesiog buvo pavargęs bei kiti dalykai :) Kokia žmogui iš SanFran tai gal ir skambėtų juokingai, bet aš džiaugiuos.

O dėl Dylan, išties keista ir be galo įdomu, kaip bus, kai tavo bene labiausiai vertinamas menininkas, kurio koncertas ir žodis "Lietuvoje" vienas šalia kito net neatrodydavo realu, ims ir atvyks į tavo šalį. Ir už mėnesio. Laukiam labai.

Graži muzika

2008-03-15T12:15:00.004Z

Žostkai užmečiau galvoje už sofos domėjimąsi nauja muzika, nes abu kompai iš esmės sugedę, windowsai nepersiraso kažkaip, nu ir reziumė: apmirė mano nardymas po slsk.

Šiaip ar taip:

Graži graži muzika:

The RUBY SUNS

mc

2008-03-08T19:50:00.000Z

.dingo linas a a a
kerpu plaukus, negailiu

.contradictions

2008-02-24T11:49:00.004Z

you and i were coming down the road like before

all the same words

feel so down

all the same words

feel so down

you and i were coming down the road like before

all the same words

feel so down

all the same words

feel so down

i feel everythings gone

Wood

2008-02-16T23:51:00.003Z

SECOND PERSON - patinka man labai šiuometu. (see "Go fishing") ir animacija "paper cut" labai gerai.bet torentai, niekšai, neduoda:( kaip ir SEABEAR, kurie dar superiškesni (klipas apačioj). islandai :) sakau, dar nebuvo islandų, kurie nepatiktų, ar bent būtų kokie nors jau matyti

.back and angry

2008-02-16T23:19:00.004Z

.įdomu,kiek dar ištversiu situaciją, kuomet esu priversta gyventi su žmonėmis, kurie yra šlykštūs, elgiasi kaip kiaulės ir dar reiškia man nusiskundimus? tfu tfu tfu, aš tikrai pikta, o dar ir Mėta visaip neklauso, urzgia ir mėgina mane kąsti. Linas greitu metu išvažiuoja Bulgarijon, o paskutinius savaitgalius leidžia su draugais, idealu.

play play play. darbas darbas darbas. šiandien sužinojau, kad buvau baisiai pageidaujama Rūdininkų knygyne vedėjos pareigoms. o plušu almai litterai. nors ir prancūziškai..

nu ir kaip galima nervintis dėl smulkmenų? blem. bangelės kalvelės. muzikos nerandu. nei SECOND PERSON, nei SEABEAR. SHUSAKU ENDO nėra lietuviškai, o kaip kitaip gauti šioj šaly? erasmus paraiškos online - pildyk, mergaite, pildyk, nebūk durna. motyvacija juk trumpa ir aiški: aš noriu..

gal ir gerai Kristinai atsipūtusioj Italijoj; geros emocijos o po to daug daug padarytų darbų. o taip, regresija.

SIGUR ROS ai ir tie parsidave EMI. Narvydas tad teisus lieka - Heima reklaminis išpūstas burbulas, nes pagrindinis iniciatorius filmo ir buvo EMI. nors idėja muzikantų. pinigai valdo.

Gera grupė

2008-01-02T23:47:00.000Z

Nu jūs tik pažiūrėkit, ooo...
man tai kažkokia nostalgija tokiems dviems vyrukams kyla...

Vampyro savaitgalis

2007-12-28T15:22:00.000Z

Su tokiu pavadinimu tikėčiaus tik gotų, ribota mano fantazija.

O čia tau štai, čiut ne atsigavę, saulės paragavę, jonikėlę pasigriebę bychboisai: Vampire Weekend!

Soy un perdedor

2007-11-25T18:08:00.001Z

Taip sakant,

ką tik mačiau Prezidentą, pasakojo jis apie politinius žaidimus prieš rinkimus.

Tad kaip normalus vidutinis jaunuomenės atstovas nuėjau prie kompiuterio. (o šiandien juk turėjo būt politikos vakaras bei Imbraso paieškos internete, visgi, aje!! na, dar bus jų).

Klausau Pulp - Common People, Beck - Loser, ir Peaches - Fuck the Pain Away. Ant kažkokios žiauriai senos žudančiai nuotaikingos klasikos patraukė.

Vėl keistokas sekmadienio vakaras - ramus, ramus, reik mokytis, bet protas nelinksta prie "susikurk intelektą pats" lobynų - knygų.

Austė kažkur Lenkijoj, kažkokiam festivalyje, linkiu jai sėkmės ir ramybės, ir neapsivemt nuo per didelio filmų kiekio.

Vsio, metu kompą, mažam trumpam bent kuriam laikui (eeem...). Ignė jau metė "su visam" ar kažkas panašaus :)).

Gutenbergas, šedevras, staklės, inkunabulai, paleotipai. Klausom, visi dar klausom OF MONTREAL!!!

2007-11-09T12:50:00.000Z

Jo, žiema artėja, po truputį visi auga ir sentimentalėja.

Sakinys Boriui:
Borisai, aprašas praktiškai yra, reikia tik įkelti į paštą, o tada atsiųsti tau.
O jis kitame kompiuteryje, kurį reikia prijungti prie ineto. Tai neužtruks.

Ach...žiema, o aš kaip ir prieš kokius metu tuoj pradėsiu dažniau klausyti Leonardo Cohen'o, galbūt skaityti ir piktintis oru. O gal ir ne, kam visgi tas piktinimasis.

Keista.

.SNIGS

2007-11-07T12:05:00.000Z

šiandien pasnigo. jėga

.užklausiau Velvet Undreground ir prisiminiau, kas vyko pernai tuo pat metu. kažkaip visada taip, mėgini prisiminti, kas buvo būtent tuo metu pernai, kad galėtum įvertinti kaip pasikeitei, suaugai per tą laiką. imi analizuoti save. gera.
prisiminiau Julių, tūsus pas Miglę, kaip ryte sėdėdavom vairavime su kefyru ir vos prilaikydavom sunkius vokus, kaip buvom pamišę dėl disco muzikos, visko visko.
. o dabar viskas visai visai kitaip jau. nežinau, ar geriau, ar blogiau, tiesiog mielai ir netikėtai kitaip.
TIKTIEK

kada ar bus ta žiema, kai pirmą sniegą pamatysiu Paryžiuj?

(taip, aš šiandien nusiteikus romantiškai, dėl to nesigėdiju ir noriu su kuo nors iš senų draugų nueiti arbatos:)

PRUDENCE - a tort ou a raison

2007-11-02T14:35:00.001Z

.antras blynas tai jau jo

2007-10-23T19:48:00.000Z

.užduotis buvo parašyti apie du žmones, voką be adreso, lašą ir transporto priemonę

Parulskis mėgsta kiną! ir liepė mum žiūrėt Alleną:)

Labai banali meilės istorija

Petras Dvigalvis iš Kauno išties nešiojo ant pečių dvi galvas. Tai nebuvo išsigimimas, nors kai kuriems, mažiau išsilavinusiems, kauniečiams taip atrodė.

Aną vakarą Petras lankėsi kino teatre. Tai buvo vienas iš tų įprastų Petrui vakarų, praleistų kine. Rodė naują seno lenkų režisieriaus filmą. Petras nieko neišmanė apie kiną. Bent jau sakė neišmanąs.

Be kita ko, Petras dar mokėsi prancūzų kalbos. Paprastai rytais (Petras ypač mėgo rytmetinę vėsą), Petras išsinešdavo taburetę į kiemą, prisidegdavo cigaretę ir versdavosi čekų kino istoriją, parašytą prancūziškai.

Meilė, ar kaip tie šilti jausmai vadinami, aplanko anksčiau ar vėliau. Petrą ji aplankė pačiu metu.

Dar vasarą, kažkurią rugpjūčio dieną, Petras štai taip besėdėdamas savo kieme ant taburetės pastebėjo pro šalį dviračiu pravažiuoančią merginą. Ant galvos ji buvo užsirišusi geltoną skarelę, dėl to šiek tiek priminė bobutę. Ir segėjo keistai iškarpytą burbuluotą žalią sijoną. Tas sijonas gal ir patraukė Petro dėmesį. Nepaprastai gražus jis buvo. Ir Petras nedvejojo – žinojo, kad antro susitikimo gali nebebūti. Drąsiai išbėgo į gatvę ir ėmė energingai mostaguoti rankomis...

Toliau viskas klostėsi nebe labai įdomiai. Kaip visiems normaliems žmonėms: skambučiai, sms žinutės, vakariniai pasivažinėjimai dviračiais parke, susipažinimas su naujais draugais, vyno-degtinės vakarai, tylios valandos kartu su knygomis rankose ir t.t.

Petras ir Dovilė netapo sutuoktiniais, todėl kartu ngyveno. Dovilė buvo menininkė, kino režisierė. Ji dirbdavo savo namuose – sėdėdavo naujai ištapetuotam kambary ir paišydavo kadruotes. Kai tik baigdavo, kuo greičiau pasidarydavo kavos ir pasistadydavo taburetę šalia Petro, jo kieme. Abiems toks gyvenimo būdas buvo priimtinas, nes keliauti šiaip jau jie nemėgo.
- Ar tu mane myli? – klausdavo dažnai Dovilė. Lyg sau, bet kad Petras girdėtų.
- Kodėl šnekame apie visokius niekus? – klausimu į klausimą atsakydavo Petras, o viena jo galvų meiliai šypsodama linkčiodavo.

Tad santykiai ir šiaip gyvenimas klostėsi visai neblogai. Kartą, pavyzdžiui, Dovilė padovanojo Petrui nuostabią dovaną – naują mobilaus telefono kortelę. Sms nieko nekainavo, o skambinti taip pat buvo pigu. O Petras mėgo dovanoti Dovilei gerą literatūrą...

Bėda buvo ta, kad Dovilė neturėjo dviejų galvų. Tad Dvigalviene ji taip ir netapo netapo.

Lapkričio 24 dienos rytą, Petras patikrino pašto dėžutę. Joje gulėjo vokas be atgalinio adreso. Petras žinojo, nuo ko jis, kaip parašytas ir kam skirtas. Viduje buvo sąsiuvinio linijomis lapas, kuriame vingiavo „Petrai, daugiau nebesusitiksime. Aš išvažiuoju į Meksiką. Ačiū.“. Petro smilkiniu nusirito prakaito lašas. Vaikinai neverkia. Taip dainuoja The Cure – Petrui jie – muzikos dievai. Tada Petras nuėjo į garažą, sėdo ant neseniai pataisyto motociklo. Išvažiavo.

.taip, kaip turi būti

2007-10-23T19:30:00.000Z

.nu kaip man patinka čia būti

aa
a

muzika, dviratukas, internetas, ir kitas gerumas
.super

Ignioshui

2007-10-16T06:51:00.000Z

It's been a long time, long time since I've seen you smile!

http://youtube.com/watch?v=KBalSWs5ngY

Kaip žinia, daug ką mums pasakantis pavadinimas su Nantes miestu.

.pirmas blynas o gal ne

2007-10-01T07:26:00.000Z

.va, ką nusiunčiau ponui Parulskiui (ne Ernestui, gaila). dabar lauksiu kritikos, jei jis išvis mane priims:)

Akiniai

Televizorių taisė kaimynas, kuris, be kita ko, nešiojo Polaroid akinius. Tamsoje ar atėjus speigui, jie pajuoduodavo. Tuomet kaimynas atrodydavo kaip Arūnas Valinskas jaunystėje. Bet esant normalioms sąlygoms, jis jautėsi puikiai – buvo dar ir savimi patenkintas fizikas. Jis niekada nerodė nuoširdumo, niekada nesišypsojo. Bent jau mums esant šalia.

Senelis yra pasakojęs, kad Antrojo pasaulinio karo metais jo, ramiai skaitančio, vos nepašovė tankas. Ligoniai tie vokiečiai, sako. Na tikriausiai. Vien pop arto krypties menininkų kiek! O į dekoracijas prikišo tiek trotilo, kad šalia esantys teismo rūmai apgriuvo. Senelis dirbo kine, ten ir susigadino akis. Užtaisinėjo 35 milimetrų Kodak kino juostas. Pamenu, laikė kai kurias jų šaldytuve. Tik kitoj lentynoj nei teta Marytė dėjo šviežius kiaušinius, silkę ar baltos mišrainės likučius. Šaltis pailgina juostelės galiojimą. Visi tai žinojo.

Kartą kaimynas atėjo pas senelį. Nebuvo labai įsiutęs, bet pyko. Atsisėdo, kur rado laisvą taburetę, virtuvėje. Nesvarbu, kad senelis jau senokai buvo nusipirkęs prabangią (jo manymu) kušetę, ant kurios sodindavo savo svečius: katiną, šeštadienio „Lietuvos rytą“, senuosius storastiklius šimtą metų nevalytus akinius. Tąkart kaimynas išlenkė taurelę nežinau kokio skysčio. Faktas, kad svaiginančio. Teta Marytė visuomet turėjo, ką pasiūlyti, nors gyvenome ne kaime. Už lango žydėjo geltonos gėlės, dideliais žiedais, dangus giedrijosi. Buvo vasara. Aš kažkodėl idėmiai skaičiau kažkokį netikusį bestselerį, idant žvalgyčiausi paukščių ar kitų gyvūnų kieme. Gal dėl rusų kilmės kiemo vaikų, kurie nuolat iš mūsų tyčiodavosi ir vis žadėjo sulaužyti. Nesvarbu. Buvome protingi. Tuo tarpu kaimynas toks nebuvo. Negirdėjome, matėme. Kaimynas smarkiai mosikavo rankomis, kartkartėmis trepdelėdavo dešine koja, dažnokai trenkdavo kumščiu į stalą, buvo kone mėlynas iš pykčio, bent jau žalios putos iš burnos nesiveržė, akiniai blizgėjo vis ryškėjančioje saulėje. Ir aš greičiausiai buvau tikra, kad senelis įsivaizdavo visa tai beveik kaip sceną iš Tarantino filmo. Pasiautėjęs ten, virtuvėje prie lango, valandėlę kitą, jis pagaliau skaudžiai krestelėjo ant taburetės. Atėjo eilė senelio verdiktui. Senelis nebe toks energingas kaip jaunystėje, kai jo akiniai dar buvo švarūs, oriai dėstė, ką kodėl kur ir kaip kaimynui daryti. Iš tikrųjų, čia man turbūt pasidarė nuobodu, todėl grįžome prie laisvalaikio skaitymų.

Kitą dieną nutiko baisus dalykas. Apie tai rašė bulvarinė ir intelektualioji spauda. Ką kalbėjo per radiją ir televiziją, nežinojome. Kaimynas mirė labai anksti ryte, tik grįžęs iš mankštos prie Baltojo tilto. Pirmoji jį pamatė teta Marytė. Senelis nė žiūrėt nenorėjo, tik ką iš kitų namiškių nenorom išgirdo, tai tiek. O mes likome sukrėsti. Kaimynas negulėjo kraujo klane, o jo veidas visai nebuvo nemaloniai iškreiptas. Jis paprasčiausiai lyg ir sėdėjo, lyg ir klūpėjo ten sukniubęs. Šalia mėtėsi visiškai suktraiškyti jo polaroidiniai akiniai ir mes pagalvojome, kad tik mum taip niekada niekada...

as jau uzsisvajojau apie kelione

2007-09-27T18:05:00.000Z

.visko daug daug daug. sukasi.

baigiu uždust nuo prancūzų subtiliųjų išsireiškimų, posakių, įvairių aranžuočių, paslėptų minčių ir netikėtų minties sąsajų. fak it. blem, nors iš esmės, tai, ką man "užtaisė" draugaitė miglaitė visai į naudą gal išeis - išversiu tOkį profesinį straipsnį, kad turbūt ir anketoj į Erasmus galėsiu nesidrovėdama rašyt, kad žinau profesinę terminiją..

bet versti ir šiaip mokytis trukdo dėmesio nesutelkimas. jetau, kaip kalbu...

aaa jieh jieh dahhh eeeem . zjbs

.varau į Pecha-Kucha kitą savaitgalį, spalio gale - su "gandriukais", palapinėm ir arbūzu į Nidą, o lapkričio gale - iš viso bus stebuklas:) jei tikrai įvyks, papasakosiu BNS (blogo neskaitančiam subjektui) ir visiem visiem, ir dar straipsnį apie tai į Ore įkišiu. gal. žiūrėsim.

blem, tiek idėjų idėjų idėjų dabar turiu. šakės. veržias viskas pro kraštus, atrodo. bet apima tokia mažytė neviltis, kad nieko neįgyvendinsiu, nes vis atsiranda tam tikrų trikdžių - nerandu Avantiūristų bendraminčių, nevėkšliškai nesiseka, kas nors vietoj to, kad sakytų KAMON, sako, PALA, BET ČIA TAIP IR ANAIP, tarsi utopija būtų tik utopija. ir šiaip. tiek filmų, tiek grafikos, tiek dizaino, tiek menininkų, tiek muzikos, tiek vietų. bet graviūros. tušas. grafika. Diureris. oj!

.bet dar bus. dabar suprantu, kaip ignius jaučias, sakydamas, kad niekur neskuba. festina lente, sako.

.kaip aš prašiau prašiau rašiau prašiau.,.,.

2007-09-12T15:33:00.000Z

.ot nu blemba kaip mane už**** kad negaliu tuoj pat gauti muzikos, kai tik susigalvoju. būna visada man taip. tiesiog surandu, aptinku ir apninku ką nors labai labai gero, kas man liuks būtent TUO METU. bet fak it, ignius vargšas į darbą jau kaip reikalas įkinkytas, negalės juk visą gyvenimą manimi pasirūpinti. miglius nuolat vagia sau frykinės muzikytės ir man jos nerodo. bet man reikia SAVO. o tai ką man daryt, blem. man reikia globos.

:)

jau imu panėšėti į miglę dėl to. kadangi muzikos nėr, tai žiūriu/klausau per YouTube.

http://www.youtube.com/watch?v=lFbcVqIqm6M - baisiai faina panikė, kurios man irgi nieks neparsiuntė..

Tiesiogiškai

2007-09-10T06:51:00.000Z

Dabar taip. Grupė OY DIVISION!

MICHEL GONDRY videoclip : OUI OUI

2007-09-08T12:46:00.001Z

.kaip gerai, kad išėjau iš darbo:)

2007-09-08T11:54:00.000Z

.ryga, juodkalnija, zakopanė, baras, skadaras, praha, sarajevas, belgradas, BLUSIUS!

et........ tai va, draugai. vasara šįsyk TIKRAI pasibaigė. labai keistai pasitrankiau kraisleriais visokiais po balkanus prasinešiau. o dabar imsiuos veiklos. fsio

0672

Michel Gondry. štai kur genijus. visiškai nerealu. Science Of Sleep, Bjork, Paulas iš Beatles, Daftpunk (around the world - jėga), Oui Oui, Eternal Sunshine of the Spotless Mind (kurio, matyt, taip dar ir nemačiau.) blem, prancūzas, žinoma. aa a - gliūkai te pas jį. pasižiūri ir apima entuziazmas kurt ką nors. daug daug daug minčių - šakės. panašiai kaip tie filmukai, kur lekia užsimerkus Miglei. atsimenu, kiek visko buvo, pažiūrėjus Miego mokslą. noriu dar.

Trys šūkiai, kviečiantys visiems susieiti drauge!

2007-08-27T11:12:00.000Z

COME TOGETHER - PRIMAL SCREAM
COME TOGETHER - SPIRITUALIZED (fantastiškas)
COME TOGETHER - tebūnie The BEATLES , nors šiaip Lennonas. (bishk legendų šiam puslapiui į naudą, į naudą, draugai)

ir Michael Jacksonas!, perdainuojantis tuos pačius Bitlus. Įdomu, kiek žmonių nualpo.

how you wanna TAG my style? / When I'm So superior

2007-08-27T08:05:00.001Z

Šį savaitgalį buvau Mėnuo Juodaragyje.

Nuvykom tranzuodamos su drauge, tiesą pasakius labai įdomiai ir ekstremaliai...na, nieko blogo nenutiko, pasiekėm Zarasų salą ir draugus joje, nuvykom į fantastišką vietą... Graži gamta, ežeras...Palapinės and kalvelių, įdomi publika, nelabai daug gotų - Juodaragis buvo jaukus.

Patiko atmosfera, buvo ir neblogos muzikos. Atalyja labai profesionaliai bei užvedančiai grojo baltišką folką. Matosi, jog patys tuo gyvena. Patiko ir Orlova, nors daugelis vaipėsi ir sakė: užkniso, po dviejų dainų tas pats per tą patį. Bet man patiko. Smuikas, būgneliai, gitara, Alina ir klepas.

Dar matėm visokių tekstu neapibūdinamų grupių, ten nei metalas nei kas. buvo viena, berods austrų grupė, Allerseelen...gliukas visiškas. Kadangi man panaši muzika patinka, jie iš pradžių buvo įdomūs, kol neatsibodo.. Vyrukas ant scenos su tokiais lyg ir folko drabužiais, šokantis kaip Antanas iš Dangaus arba, kaip vienas draugas sakė, "šokantis Nikodemo žingsniu į pragarą", taip į priekį atgal, į priekį atgal, plačiais žingsniais, ir dainuojantis kažką keisto ir be ryšio: ich und meinem lowen, bist du meinen lowen, vasara manoooo (jo, lietuviškai, kokį 20 kartų pakartojo). o šone čiuvas iš jo grupės stovėdamas grojo būgnais (kartais pataikė, kartais nelabai), kitas (kaip terminatorius) gitara kažką neaiškiai brazgino, plius neaiški fonuškė ........o lygybė, matyt, narkotikai...nors kas ten žino.
daug ko buvo, gotai besidarkantys pagal vokišką/nevokišką gotišką electro, baltai su drobėm bei sagėm bevaikštantys, šiltas oras, ežeras, ir dar daug daug daug visko...

Pabaigoje Youtube, o kaip be jų. Mane kai kas jau Youtube mergaite vadina...(:

MUM - "They Made Frogs Smoke Til They Exploded ". Gražus klipas, daina ir nebloga.

mylimieji ANIMAL COLLECTIVE: "Peacebone" iš naujojo albumo "Strawberry Jam", fantastiška daina, fantastinis klipas.
pati nepatikėjau, bet radau youtube Allerseelen! dainavo iš esmės panašiai, tik šoko smagiau.

Vasara baigiasi, o kas prasideda?

Vilnius-Riga-Talinn and stuff.

2007-08-17T16:16:00.000Z

.o prasidėjo viskas nuo to, kad sėdėjom su Ignu ir gėrėm alų Vilniuj. man ant liežuvio užkibo, kad niekad nebuvau Taline, o Ignas sakė, kad tai gražus miestas. varom? varom.

.taigi ilgai įkalbinėjome visokius draugus, bet dauguma zanūdino ir galiausiai likome aš, Ignas ir teta Ingra:)

.visiškai neskubėdami susitikome tik trečiadienį ir tik popiet (prieš tai mes su Ignu praleidom Šaunų pusdienį Akropoly, banke, kol galiausiai dar truputį pavažinėję po Vilnių jo mažyliu Polo privertėm laukti Ingrą, o ši už savo pačios vėlavimą pažadėjo Rygoj mum pastatyt kavos išsinešimui.painu:). šiaip ar taip, 10-to autobuso žiede (kažkuriam iš Vilniaus pramoninių rajonų) suvalgėm po sumuštinį su bananais ir kečiupu, išgėrėm degtinės ir jau buvom pasiruošę.

.kelionė nusimatė įdomi
žodžiu, sustojo mum iškart. iki Panevežio. stovėdami ten, laukdami bent vienos pravažiuojančios mašinos kiek pašokom ant kelio (net muzikos buvo, nes ryte Akropolyje prisipirkom kelioninės muzikos klausymo technikos:D) ir sustojo malonus latvis su busiku ir kondicionieriumi. ten, prie Panevežio, kažkur laukuose palikom Ingros Kelioninį Puodelį (nes iš ko gi daugiau gersim degtinaitę?). ji dėl to biškį pyko prisimindama visas keliones, į kurias tą nuostabų puodelį vežiojos. pažadėjome nupirkti naują...

taigi Rigoje buvom aštuntą: nusipirkom alaus, slyvų, sūrelių, Vanos Talinn ir nuėjom prie laisvės statūlos. ten baisiai jaukiai pasėdėjom (nepaisant lietuvių milicininkų, kurie trukdė man užbaigti alų..). apie pirmą nakties nusprendėm, kad jau laikas eiti namo pas tokį bosistą (pamiršau, kokios grupes, bet faktas, kad grosiančios b2gether). taigi pajudėjome. šiaip planavom išsikviest taxūfką, bet buvo puikus oras, tad eiti pėstute pasirodė esąs priimtinesnis būdas. išėjom. Riga tikrai kul naktį - šitą reik pačiam pamatyt. priėjom Statoilą. ir Ingra sako: "Gal kavos?". visai nebloga mintis: "OK". Ingra: "O gal į Taliną?"

:D

.taip mes lengvai apsisprendėm keliauti Estijon. taigi pasigavom tokį čiūvuką degalinėj ir jau apie antrą nakties stovėjom ant kelio į talinną. buvo žiauriai gražu - žvaigždžių dar taip ryškiai nebuvau mačiusi. dar surūkėm po cigarilę ir pist sustojo puikus forsas. forsas nuolat lūžinėjo prie vairo, taigi davėme jam šokolado ir jis kiek prasičiūchino. aš toj mašinoj nuolat snaudžiau, tai nė nežinau, ar bendravo draugai su vairuotoju ar irgi lūžinėjo. pažadino mane Ingra prieš pat išlipant, taigi išlipau dar miegodama ir tas buvo fainiausia. pasijutau kaip Sigur Ros klipe: rūkas iki alkūnių, pavieniai krūmai, kaip Lino konkurento fotošopintoj fotkėj, tyla, šaltis. užsimaniau šokolado ir dar kažko, bet šis noras, žinoma, buvo nuslopintas mamos Ingros. reikėjo kirsti sieną.

.nebuvo nė gyvos dvasios, taigi Ignas patarė elgtis kaip automobiliams ir tiesiog eiti tiesiai;) priėjom kioskelius, kuriuose atseit tikrina pasus. mane labai ėmė juokas. nuolat lūžinėjau ir nesusigaudžiau, kas vyksta. tam kioskiuky sėdėjo moteris ir miegojo. vienu metu net suabejojome, kad gal reikėtų kirsti sieną be jokio patikrinimo. bet į tą laiką moteriškė pabudo ir išėjo laukan. ji buvo užsimiegojusi. dialogas buvo maždaug toks:

- where do you want to go?
- to Talinn.
- so go

taip mes kirtom sieną.

.iškart už sienos aš pagliau gavau šokolado ir cigaretę. mum su Ignu prasidėjo šiza (kaip sako Ingra, nurovė stogą). bet taip žiauriai. Ingra baisiai nervinosi. būtumėt matę:)) bet netrukus ji išgėrė Neuro3 ar kažką valerijono pagrindu ir viskas tapo px. dar juokingiau. pasėdėjom, kol beveik visai prašvito. keletas fūristų papypseno. kai truputį aprimom, kas nuo nervų, kas nuo juoko, susitranzavom du lenkus iš Mazūrų krašto su busiku. pagaliau visi nusnaudėm valandėlę.

.pabudom (bent jau aš) su mintim wtf, ką mes čia darom, šian dar reikės grįžti ir pan. bet buvo-nebuvo, mes atsidūrėm Taline, taigi nebuvo nė minutės gaišti ar švaistyti laiko miegui, kad ir.

Talinas labai gražus. toks mažytis, jaukutis, primena Praha, daug akmenim grįstų kelių, lėti žmonės, įdomios galerijos, nemažai turistų, vaikučių futbolo treniruotė septintą ryto. kiek ten mes ir matėm to talino, bet kad patiktų, užteko. kaip yprasta, išgėrėme makdonaldo kavos, dar truputį pasivaikščiojom, ir... kur buvęs kur nebuvęs - vėl laikas tranzuoti. primetėm, kad daugiau laiko praleidom kely, nei į ką nors žiūrėdami ar apžiūrinėdami.

taigi kadangi Ingrai jau reikėjo į Salacgrivą. skubėjom. ant kelio stovėjom ilgokai. įtarimą kėlė vis pro šalį praeinantys žmonės. kaip vėliau supratom, jie ėjo į teisingą tranzvimo vietą, o mes jau valandą visaip šokom kaip debilai toj, kur nieks nestos vis tiek:)

šaip ar taip. sekanti mašina buvo k-o-š-m-a-r-a-s. visi trys ir Ingros kupakas (36l) sėdėjom gale, vairuotojas vengras neįjungė kondicionieriaus (nors jis buvo), taigi sėdėjome (tiksliau, aš sėdėjau, nes draugai nusnūdo) ir prakaitavom. klausė jis Ennio Moricones. to paties kompakto visą kelią. aa - užkniso juodai. važiavo 60 km/h paskui fūrą, nes bijojo ją lenkti, net jei prieky nebuvo mašinų- nes juk vienos juostos kelias! Ingra tai išlipo savo tam miestuky, o mes dar kokį šimtą kilų važiavom šitaip. ir net iki Rigos centro nepavežė, nu.

bet mes su Ignu, išpindėję tranzuotojai, greit susitranzavom rusų gangsterius, kurie jaunystėj net miegojo parkely (tik pamanykit!). žodžiu, nukakom mes pas tokią panelę, Ievą. labai krūtam dideliam, dar remontuojamam bute apsistojome ant grindų, su jos katinu. vakare buvom pasitūsint: paėdėm čiliake ir užsukom, kur ir labiausiai norėjau - į Andrejsalą (http://www.andrejsala.lv/). o ten tai 20 000 kartų pasigailėjau, kad nepasiėmiau Zenito. ten ideli vieta, ten jėga, ten TOBULA. apie tai nieko nepasakosiu, gal kitą kartą. bet dabar ten varysiu savaitgaliais ir kai turėsiu laisvo laiko. kol dar nenugriovė ten visko ir nepastatė verslo centro su aptarnaujančiu paslaugų miesteliu.

.dviračiai-gliūkalai, kreivas filmas, žolė ir grybukai, nuostabus uostas, instaliacijos iš visko - ir mes buvom vakarą, kai ten "nieko nevyko"

kažkaip kažkada grįžom. nuėjom miegot, prieš tai pastebėję, kad Ievos katytė (ech, mielasis katinėlis) prikakojo visur. turbūt man keršijo, nes neva (pasak Igno) atvirai rodžiau, kad jis man nepatinka. wtf

dar viena diena.pasitrainiojom kažkiek po Rigą (o taip, mes pamatėm ją visą..), suvalgėm pankukas, as usual. aš kiek užtrukau dailės prekių parduotuvėje, Ignas - tabako. ir abu laimingi, dar nusipirkę karvučių (BTW, jų dar turiu, kas jei norit, vaišinsiu:) patraukėm trasos link. kelią parodė bobutė rūžavais akiniais. apsipirkom Maximos darbuotojų kabake ir prikibom prie kokio tai darbuotojo, kuris kaip sykis važiavo į Kauną. savo elektronine mašina - kur durys pačios užsidaro, o prie lubų pritvirtintas laptopas - jis pavežė mus iki panevežio. čia dar paieškojom Ingros puodelio (fak..), pakalbėjom su dviem gotais ir vos pakėlėm ranką, sustojo lenktyninkas senas metaliūga su zvimbiančia savo Honda ir The Cure. fak , kaip aš ten bijojau. Vilniuj buvom per 45min. apsiprendžiau, daugiau nelipsiu į jokias mašinas. Ignui, kaip " jaunajam ralistui", žinoma, buvo be galo smagu...kas kitą savaitę į Andrejsalą?

--> .štai, patenkinau poreikį kanors rašyti;)

Prancūzija ir ami

2007-08-15T21:36:00.001Z

Nušaukit shizofreniką plius "Just because we use cheats doesn't mean we are not smart..."

2007-08-15T20:43:00.000Z

Taip...

Ar žinot, kokia graži yra The Moldy Peaches daina Anyone Else But You?
Galima pabučiuosiu, kas ja labai žavisi, m?

I dont see what anyone can see in anyone else but you.

Šiandien buvau su broliuku simpsonuose. Kietas filmas, pradinėse scenose visai shizovai koncertuodami paskendo Green Day, o per mišias, pagerbti šiai grupei, žuvusiai Springfielde, grojo vargoninę American Idiot versiją. Žodžiu, išsišaipė net ne abstrakčiai.

Chebra tūsinasi Rygoj ir dar kažkur, o aš likau namie, norėdama pailsėt bei padirbėt.
Taaaip pereinam į of Montreal.

Ai, dar blem klausau siaubingai daug muzikos, išprotėsiu :).

I am satisfied
Hiding in our friends apartment
Only leaving once a day
To buy some groceries
Daylight I'm so absent minded
Nighttime meeting new anxieties
So Am I erasing myself?
Hope I'm not erasing myself

I guess it would be nice
To give my heart to a god
Oh which one, which one do I cho oo o o o o o se?

groja Of Montreal, laikas būtų kažkada išsimiegot.

Dėl visko kaltas jazz'as ir eksperimentinė muzika!!!

Desi i i i i i gn
All the party people dancing
For the indie star
But he's the worst faker by far
But in the set, I forget all of the beauty's wasted

blem ir dar toks dalykas. ko reikia, kad tu pamėgtum dainą? Kai dabar yra toks kiekis muzikos, kurią gali gaut nemokėdamas, žodžiu, milijonai dainų, daugybė dainų., tu jas persukinėji, keiti, neįsiklausai, ir tik sekundės dalis ir sekundės shiza galvoje gali lemti tai, kad tau daina patiks ir užsikabinsi, arba, kad nepatiks ir ją išjungsi. Per daug laiko pradeda atimti tas: "man dainos iš pirmo karto nepatinka/iš pirmo karto neįsiklausau pakankamai, todėl suprantų tik paklausęs dainos kelis sykius, ar ji man prie širdies", reikalas. Bet ar dažnai beklausom dainų po antrą kartą, iš intencijos: o gal ji visgi šauni?
Tuomet ir ateina rekomendacijų/reklamos "paslauga": perklausai to, kas lyg ir gerai, nors gal šiaip ir neklausytum. Žinai apie CAKE, klausai CAKE. Išgirsti kažkur šiaip vienas sedėdamas CAKE ir išjungi. Arba ne. Kitaip tariant, kas formuoja skonį?

Bet apie ką aš čia. Išvis, ar daug kas dar klauso muzikos??

.a a aaaaaaaa

2007-08-14T17:07:00.000Z

.numirsiu!

reiškia viena nuostabiausių ir mano mėgstamiausių piešėjų - Camilla Engman (http://www.camillaengman.com/) sukūrė Šedevrą. ŠEDEVRĄ. draugai žino mano meilę tokiems bateliams, bet užmeskit akį į šią žavią porelę!!

.o kad tik patvirtintų juos prekybai, kaip aš norėčiau jų! ir dar balti. dahhh.

ir dar. jie sukurti pagal Bono (iš U2) sugalvotą programą žmonėms sergantiems AIDS paremti. šiuo metu galvoju, kad nė cento nepagailėčiau. tik iš kur tą centą gaut, štai klausimas koksai:(

aaa a

La Môme Piaf

2007-08-11T10:27:00.000Z

.ir štai tas filmas, kuris verčia verkti net dreduotus jaunuolius ir kerzuotas paneles.

pour les femmes?
aimez
pour les jeunes filles?
aimez
pour les enfants?
aimez

štai ką sakė Edith Piaf, štai ko ji linkėjo visiems. Mylėkite Mylėkite! daug kas sako, kad gal ir per daug jausmų jos dainose, gyvenime, visur. tiesą sakant, viskas labai suprantama. mergaitė augus be tėvų, be proto talentinga, neįsivaizduojamai užsispyrusi, susikūprinus ir iš pirmo žvilgsnio negraži.... vienas po kito netenka savo artimųjų: pastarieji miršta nieko nepasakę ar tiesiog dingsta. ir visgi dainavimas - svarbiausia, svarbiau net už mirtinai sergančią dukrytę Marsel. ir taip toliau.
scena ir meilė. dainavimas ir boksininkas Marselis. nežinau. ideali istorija. ir kas ten sakė, kad ne visi geriausi muzikantai narkomanai? bet šioje situacija viskas labai pateisinama: nes Edith ne malonumų ieško, o bėga nuo žuvusio Marselio savo galvoje.

.velnias. eilinį sykį suprantu, ko man trūksta

car ma vie, car mes joies, aujourd'hui ca commence avec toi

.viskas. raskite kas nors labai prašau EDITH ET MARSEL (1983) (rež. Claude Lelouch), o tai post-it'as su šio filmo pavadinimu jau nubluko ant mano sienos ir pavargau ryškint.

Flowers growing on the hill / Dragonflies and daffodils

2007-08-06T13:48:00.000Z

Sveikas internete.

Kelionę Austė paminėjo, tai buvo fantastiška (nors man, kaip žinia, vietom tranzuot atsibosdavo, bet visuomet yra Ūdra, ne? :), įdomu ir gerai. Dabar kitaip, ramu, bet Vilnius yra Vilnius ir tai yra nuostabus miestas.
Ačiū visiems draugams: Lietuvoj, Prancūzijoj, Lenkijoj!!!

___________________
Žodžiu, šiaip ar taip, Austė liko iniciatyvusis balsas bloge, rašantis logiškas istorijas, tai aš liksiu taip sakant (kaip čia įvardinti?) ravėt Afrikos džiungles: kalbėt apie muziką...(ne, nervatoju)

Ką atradau, su kuo susipažinau Prancūzijoj ir šiaip per kelionę. Keletas klipų.

http://www.youtube.com/watch?v=REFdA7yS_8M - Primal Scream (su K.Moss)

http://www.youtube.com/watch?v=0emXuhPTWUM - Louise Attaque, kokie jie juokingi, bet daina šauni.

http://www.youtube.com/watch?v=sHE1klulvPs&mode=related&search= - Pere Ubu!

http://www.youtube.com/watch?v=fvYARGSKNYQ&mode=related&search=
- John Zorn, Naked City.

.MES GRĮŽOM,

2007-08-02T20:09:00.000Z

IR DABAR ČIA BŪSIM!

.aa užklausiau Elbow ir atėjo man viskokios nostalgijos mūsų Kelionei:) blem, liuks buvo, taip? yra taip kaip ir sakoma, kad tik po kiek laiko pradedi vertint. ta-aip kaip gera čia Vilniuj.

.ačiū Boriui, ką mes be jo butukų būtume dariusios, nyznajū (pyzdiec, kokių knygų ten buvo- daug atradau). ačiū Miglei, kad turi tOkių draugų "iš seniau" ir kad moka "atsigauti" nuo keleto Ūdros taktų. ačiū Ignei, kad visur tampė mano milijonus nereikalingų daiktų ir kartais susigaudė žemėlapiuose.

uo, gera dabar. išmokau, kad gyvenam apsupti nereikalingų dalykų ir tikrai per daug skubam, ir dar kad kantrybė - vienas tų dalykų, kuriuos būtinai reik išsiaugint. gal kada ne kada ir papasakot užsimanysiu kokį nuotykį, prie progos.

-Kur palaidotas Bob Dylan'as??

(noriu knygos)

.vaikai apie krūtis

2007-07-08T17:46:00.000Z

.nū negaliu neįdėt, labai juokinga :)) darugė vokiečių vaikučius prižiūri. (vardą pakeičiau, he he)

.....bet kaip suskelia ka nors, tai zvengiu(ta mergaite vis praso parodyt papus:). sakau kodel tu nori? sako: nes noriu paziuret ar vaikai tikrai papus gali turet:). tada tas berniukas sako: taigi jinai ne vaikas, jinai vyra turi:) (nes mate Petrą nuotraukose) arba vaziuojam su jais pas ju mociute ir sustojom prie raudono sviesoforo. o toliau kamstis kitoj gatvej matosi. tevas sako: o, kamstis. o jinai sako: cia gi ne kamstis, cia raudonas sviesoforas:)...........

žodžiu.

vaikai

.personal diary #THE LAST

2007-07-07T13:20:00.000Z

.biškį liūdna liūdna

atiduodu savo šuniuką visam mėnesiui. kas žino, gal ir dar daugiau. kas jai duos sūrio, kas apklos adijalu, kas išves pasivaikščioti, kas leis pakandžiot koją. jo. banalu, etc., bet taip yra ir todėl man liūdna.

.anyway

aaaaaaaaaaaaaaaaaaa aaaa ah duh duh duh tram pam pem phem ! we're leaving leaving finally :)

žinau, kad bus labai gerai ten -daug vyno, sūrių, dūmų, bisoux, ne-miego, nuotykių, muzikos (!!), nesuispratimų ir pan. jau nebegalim nusėdėt. ignė rašo gliūkinius smsus 3 nakties, aš trankaus po pist-barius su likusiais sur LT pankais [BTW, vienam užtikom iš mano atvirukų sukurtą instaliaciją. o copy-writeas huh?], o miglė, rodos, skaito. ir dar parašo rašliavą [http://www.ore.lt/article.php?id=1288], kurioje nepakankamai gražiai aptaria AIH ir todėl aš pykstu:)

nū bus laaaabai gerai. būtinai susipyksime, bet taip tik dar smagiau! ir niekad niekad nepragiedrės mūsų smegenys nuo vyno balto, rūžavo ir raudono. ir bėgsim per Louvrą kaip iš Dreamerių. ir dar eisim ant Pont-Neuf'o. ir ten žiūrėsim į Paryžiaus bomžus ir jų kartonines dėžes. taip taip taip ir dar būtinai ant Bastilijos naktį.. o pietuose maudysimės Viduržemio jūroj ir eisim vynuogienuotais takeliais į kalnus. ir dar daug ko nuveiksim.

Love me, please love me

Je suis fou de vous

Mais vous, vous moquerez-vous toujours

De mon pauvr' amour?

taigi sakau IKI.

but i'll say it again i need a brand new friend who doesn't bother me oh yeah

UN ROUTE POUR LA JOIE

.personal diary #2 (give up sleeping)

2007-06-22T06:02:00.000Z

gliūkas gliųkas

šiandien pirmi garsai, kuriuos išgirdau buvo : simpson, homer simpson, i'm the coolest man in history

.rašau, nes Ignė liepė

vakar buvom Fete de la Musique. jau vien iš prancūziško pavadinimo aišku, kad koncas bus mielas. tik kad šįsyk žiūrėjom ne į žmonių akis, o į kojas. atėjom ,atsisėdom, atsirėmėm į kojas, pūtėm dūmus į kojas ir į jas žiūrėjom. po to biškį atsistojom- vaizdo nebuvo. it's only started. tada aš susiparinau dėl palangos, parūkėm. atsisėdom ant "bordiūriuko".

žiūrim. kojytės kojytės visur aplink kojytės. skirtingi batai- mėlyni, žali, languoti, burbuluoti, tokie kaip aš norėjau, dryžiais, basutės, su kojinėm/be kojinių, kedukai, batukai, basketės, .... ir groja Sayag Jazz Machine (kurie, atvirai tariant, nelabai ir patiko, bet ir netrukdė). šiza šiza . tap tap pagal muziką. jie susitinka, sustoja arba blaškosi. velka kojas, eina ryžtingai aukštai keldami pėdas, dėslioja ornamentą iš mažų žingsniukų. karts nuo karto praeina koks kreivas- elegantiškas sandalas, bevelkantis prilipusį maišelį (dirbtina American Beauty aliuzija), arba basas, arba pirštuoti batai (kojos kaip iš Teenage Mutant Ninja Turtle), arba kokių kokių dar buvo ?? ir toks ritmukas -tata ta taa pram pam ta

.a po to pasielgėm visai ne originaliai ir gėrėm vyną (tokį labai gardų) parkiuky prie šv. Kotrynos. gliūkas gliūkas gliūkalas. Ignas, išsiskyręs su savo miela panele dėl jos paauglystės, Ada su savo bealkoholine ironija, Vedlūga su mažuoju Martynu ir jų pasiūlymai kažką ten pirkti, Rokas su dredais (?!), "bevardis draugas", sergantis paranoja, nes tuoj "jie visi" ateis ir atsargiai "bevarde", aš čia mušiuos, etc. nesupratau kaip grįžau -pro kur ėjau, ar vedžiojau šunį, ar atsikėliau?

.šiandien mano darbas - užrašinėti "nėra antspaudo ant sutarties sąlygų". turiu pusės metro krūvą sutarčių. jabadabadū

.taip taip taip taip taip taip taip- eisim vėl pasitaškyt lazeriais:)

.igniau, duosi bišk tobacco ir filtirukų? u?

.little scene animated last night

2007-06-12T08:01:00.000Z

.oo vakar, kaip jau darosi įprasta, parsiradau namo prieš dvi. kaip visada, ėjau pėstute ir graužiaus, kam nepasiėmiau dviračio. siaubingai neišsimiegojau, susirašinėju su mama apie žodžio "gliūkinti" prasmę ir Kristofą Vilibaldą Gliuką, nieko neėdžiau nuo vakar vidurdienio, laukiu, kol sužinosiu, kad neišlaikiau Pšibilskio, bet užtat kažkaip jaučiuos laiminga.

.vakar PLAY kažkas tyčia ar netyčia įjungė Don Hertzfeldt multikus. priminė meilę animacijai, nenutrūkstančios linijos principui ir Prisukamui apelsinui. šakės šakės -Don'as influenced by Stanley Kubrick (čia blem jėga), Monty Python (girdit!) ir David Lynch (matai, migle). jo "rejected" buvo rejected, patom jį apdovanojo Kanai, o dabar jis jau kuria TV serijinius multikus. kas, mano giliu įsitikinimu, sugadins viską -jis taps kaip kokie byvis ir buttheadas. šiaip ar taip, absurdai tokie kaip I AM A BANANA :) veža veža daah

ir šiaip, senasis mielasis play vakar buvo ypač kul. nors, draugė M neleido mums žaisti futbolo ir nepripažino, esnati on the zero level (all i nee-eed is the rythm divine.,.,.;), still very very shitty funny.

.na fsio. einu toliau darbuotis,

PRACTISING MAKES PERFECT. REPEATING IS PRACTISING.

should i stay or should i go

2007-06-09T12:06:00.000Z

o kai grizti tik rytais; pasigeri nuo vyno, nes pamirsai kad vartoji vaistus; matai kaip isskrenda pankai kuriu pasiilgsi.

fak it. kas tada daros su bvp kai truputi pamiegi?

jis sako, kad nakti gyvenimas kitoks. o man atrodo, kad paskutiniu metu gyvenu tik nakti.
todel sesija sh**** nes vyksta rytais. tai reiskia jinai isvis man nevyksta.

is to kad rasau ir ka rasau, sprendziu, kad man reikia ieskot pavesio.

if i go there will be trouble and if i stay it will be double

makrotrouble
:(

Tikrai taip.

2007-06-09T09:03:00.001Z

MONTY PYTHON yra geriausi!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Legendiniai!!!
Bajeriai su psichodeliniais intarpais, nugriūt galima :)))
o jų vikingų iterpimai, be žodžių

http://www.youtube.com/watch?v=Ihuv5z6nqWw&NR=1 - o jėtau mirsiu iš juoko (:::

http://www.youtube.com/watch?v=VNq-jrcgtBw&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=pDat9zdw7Gs

Он в душе авангардист, Он танцует агро-твист.

2007-06-09T09:03:00.000Z

Labai blogas dalykas yra tuomet, kai ateina sesija, o tu dėl kažkokių dalykų negali jai ruošis. Viskas pradeda lįsti į galvą, viskas atrodo keista, svarbu, neįprasta bei su-dė-tin-ga.

Ir tuomet, šitu laiku, tu net negali pagalvoti, kas yra, tarkim, bvp ar bnp ar net koks gnp, nes tai atrodo banalu ir kvaila.

o vasara, mano meile

.prancūzas tėtis- geras tėtis

2007-05-31T14:51:00.000Z

man tikrai baisu dėl savo būsimų vaikučių! ar normalu, kad šiais laikais vėžliukai nindzės – animacinių filmukų klasika!) kovoja prieš kompiuterį. įsivaizduokit, Donatelas sako, o dabar atjungsim šitą laidą, šitą prijungsim čia ir pašalinus elektros tiekimą į motininę plokštę atjungsim šitą visrusą nuo pagrindinės operacinės sistemos prieigos, etc. vos neapsivėmiau. vežliukai net valgyt patys nebegamina. tam yra bene toks ironiškai žioplas robotas žaliom lempom vietoj akių. aliuzija į žiurkę. mokytojas mm irgi pataria ninzėm ne susikaupti, o „ugdyti greitą KAIP KOMPIUTERIO reakciją“. kas per nesąmonė, kaip vaikam galima leisti žiūrėti tokį š. juk taip pateikiamas visai klaidingas požiūris tiek į drąsų karį-ninzę, tiek apskritai į filmuko žanrą. mano manymu, filmukas turėtų kažko pamokyti. juk jis skirtas vaikams, tai tuo labiau reikia 7-to (ar kelintoten) kadro. jau ir taip šiandien vaiko pirštai nuo klaviatūros pailgėję perpus, be to, statistinis 7-metis (kas man su tuo skaičium?) vaikšto akiniuotas. ir to dar maža? kad dar ir multikus tokius padaro. o aš pamenu mano laikais, tos menkai kompiuterizuotos smegenys, su kuriom kovojo vėžliukai, jau atrodė britku. nes jokio natūralumo. nes jokios gyvybės. o dar tuo labiau šiuolaikiniam filmuke vaikšto berniukas- kompų specas ir vėlgi kalba tom aukštom techninėm frazėm. tipo visi vaikai svajoja tokiais būti?
ar atsivalgysim kada??
pikta.

.gerai, kad nors simpsonai išlieka. mažasis kalėdų senelio padėjėjas gydomas "clockwork orange" būdu;]

dance me to the end of...

2007-05-30T07:36:00.000Z

http://www.youtube.com/watch?v=UOw54zoWndE&mode=related&search=

Tarantino ir L.Cohen, kaip reta fantastiškas derinys.

take me to the bitter end.

2007-05-29T08:00:00.002Z

mžodžiu, klipai, man patinka.

http://www.youtube.com/watch?v=PNixch31wmo

http://www.youtube.com/watch?v=27NdBJWOH7E - vienas mano mylimiausių klipų.

http://www.youtube.com/watch?v=xZo2w7vQUOY - klasika. blem, Auste, šakės, pažiūrėk būtinai!!!!!!!!

http://www.youtube.com/watch?v=WZ88oTITMoM&mode=related&search= - dar legenda

http://www.youtube.com/watch?v=kYSYlVFF_94 - idealus filmas, ideali muzika.

http://www.youtube.com/watch?v=ppFqYSjAzIY - filmo itarpas, negaliu ruoštis egzui.

http://www.youtube.com/watch?v=8_B1BcDFdQY - nelabai gera kokybė, bet kokia daina!!!

http://www.youtube.com/watch?v=GmLL4Fzmo8c - du didieji.

http://www.youtube.com/watch?v=ExyRMqX8eOA - God's away on bussiness!

It's the race, the race for rats, the race for rats to die!

su Igne ginčijomės (o ryte atėjo mintis, visada rytais ateina mintys..., kad taip beprasmiškai, nes mūsų ginčai jau pasiekė visiško absurdo ribą.), bandėm kalbėt, žodžiu, apie muziką....Placebo. Grupė, kurios karta - man taip atrodo - ta Prozako karta, narkotikai, vaistai, ~2000 metus, anksčiau. Groja ir dabar, nerealu, fantastiška, bet vistiek tai tų muzika, kuriems kokiais 1999 metais buvo 18 m.(vidurkis, Igniau ::) Esmė, ką čia pusiau blevyzgoju: o kokia mūsų, dabartinių 20mečių - ir dar Lietuvoje - muzika? Nebėr tų idėjų kažkokių, grupės keičiasi greit/mes patys greit jas keičiam...nebėr tokio, kažkokio tikro, atsidavimo muzikai! bet juk aš turbūt ir klystu.(užklausiau slave to the wage, nu ir kokia nereali daina...:)

.....

ir klausau aš Dylano ir Coheno.